Julijonas Būtėnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Julijonas Būtėnas
Julijonas Būtėnas 1915.jpg
Gimė 1915 m. kovo 24 d.
Dovydai, Joniškėlio valsčius, Biržų apskritis
Mirė † 1951 m. gegužės 22 d. (36 m.)
Rūdšilio giria prie Lekėčių
Tėvai Antanina Navickaitė-Būtėnienė ir Juozas Būtėnas
Veikla
žurnalistas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas
Išsilavinimas 1933 m. Linkuvos gimnazija
Alma mater 1936 m. Vytauto Didžiojo universitetas
Žymūs apdovanojimai

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius

Julijonas Būtėnas (1915 m. kovo 24 d. Dovydai, Joniškėlio valsčius, Biržų apskritis – 1951 m. gegužės 22 d. Rūdšilio giria prie Lekėčių) – žurnalistas, vienas geriausių ir sąžiningiausių visų laikų lietuvių žurnalistų, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas.

Išsilavinimas

Julijonas iš tėvo paveldėjo protą, iš mamos – jausmingumą. Kaip ir brolis Petras Būtėnas buvo apdovanotas meile knygai, todėl ypač mėgo kalbas ir brolio padedamas anksti kibo jų mokytis.

1924 m. jis pradėjo lankyti Joniškėlio vidurinę mokyklą. Po metų persikėlė į Linkuvos gimnaziją. Bet per daug laiko skirdamas mokslui pakenkė savo sveikatai, todėl vienerius (1929–1930) m. m. gydėsi namuose. Čia mamytės lepinamas ir toliau nesiskyrė su žodynais. Kalbų pomėgis neleido ilsėtis. Šeštoje Linkuvos gimnazijos klasėje jau laisvai kalbėjo vokiškai ir angliškai.

Penktoje klasėje Julijonas buvo išrinktas ateitininkų kuopos valdybos iždininku. Kuopa leido laikraštėlį „Atžala“. Ten pasirodė ir pirmieji jo straipsniai. Ateitininkų organizaciją uždraudus, teko patirti pogrindinės veiklos pamokas, lėmusias vertybinius pasirinkimus. Julijonas mėgo vaidinti gimnazistų teatre.

1933 m. jis baigė Linkuvos gimnaziją (9 laida). Atestate tarp penketų įsiterpė ketvertas iš matematikos ir trejetas iš fizikos.

Rudenį J. Būtėnas įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) Kaune ir pradėjo studijuoti Teisės fakulteto Ekonomijos skyriuje. Pasirinkęs savo gyvenimo šūkį „Viską atnaujinti Kristuje!“ visu rimtumu atsidėjo studijoms ir profesiniam laikraštininko darbui. VDU jis ėmė rašyti katalikų dienraštyje „Rytas“. Kadangi mokėjo rusų, latvių, vokiečių, prancūzų, anglų, švedų ir lotynų kalbas, tai pradžioje jam teko versti politikos straipsnius. „Ryto“ redaktorius dr. Leonas Bistras, įžvelgęs Julijono gabumus žurnalistikai, pakvietė jį nuolatiniam darbui.

Tarptautinė politika buvo pagrindinė jo straipsnių sritis. Įsitaisęs redakcijoje jis pasijuto tvirčiau, gavo atlyginimą, jau ir mamai galėjo vieną kitą litą nusiųsti.

1934 m. spalį VDU Teisės fakulteto dekano jis pasiprašė perkelti į Teisės skyrių.

1936 m. birželį dėl griežto pasisakymo prieš naująjį Seimo rinkimų įstatymą dienraščio „Rytas“ leidimas tautininkų valdžios buvo nutrauktas.

1936–1937 m. J. Būtėnas atliko karo tarnybą Karo mokyklos aspirantų grupėje. Jam suteikiamas artilerijos atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis. Karo mokykloje bendramokslius stebino savo nuoširdumu, buvo pramintas humanišku kariu.

Po karo tarnybos J. Būtėnas bandė tęsti teisės studijas VDU, bet dėl nežinomų priežasčių ten jau nebegrįžo.

Žurnalisto baruose

1936 m. Julijonas pradėjo bendradarbiauti „XX amžiaus“ dienraščio redakcijoje. Šiame kolektyve buvo kunigas Stasys Yla, Juozas Prunskis, profesorius Juozas Ambrazevičius, Pranas Dielininkaitis, Zenonas Ivinskis, Ignas Skrupskelis, Antanas Maceina, Jonas Grinius. Tokioje bendrijoje brendo jo žurnalistinis apžvalgininko talentas.

Redaktoriaus J. Prunskio žodžiais tariant, J. Būtėnas buvo ypatingų gabumų žmogus. 1939 m. jį priėmė į Lietuvos žurnalistų sąjungą.

Kai 1937 m. Tarybų Sąjungoje prasidėjo didžiulės politinės bylos, apie jas plačiai rašė viso pasaulio spauda. O „XX amžiuje“ apie jas pasakojo J. Būtėno tekstai.

„XX amžiaus“ redakcijos nariai pasirūpino, kad nebaigęs aukštijo mokslo, gabus bendradarbis Julijonas išvyktų studijuoti į Europą.

1939 m. rugpjūčio 22 d. J. Būtėnas, kaip „XX amžiaus“ specialusis korespondentas, drauge su kun. Kazimieru Barausku išvyko į Paryžių studijuoti politikos mokslų.

Tačiau mokslų taip ir nepradėjo. Mat jau kitą dieną buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas, tad rugpjūčio 24-ąją į Lietuvos pasiuntinybę Paryžiuje prisistatyti atvykę lietuviai išgirdo patarimą kuo greičiau grįžti į Lietuvą. Po savaitės laikraščiai pranešė: vokiečiai puola Lenkiją, prasideda karas. Prancūzijos valdžia svetimšaliams patarė išvažiuoti, perspėjo ir apie tai, kad pasiliekantiems gresia svetimšalių legionas arba priverstinis darbas provincijoje. Vargais negalais – per Briuselį, Amsterdamą, Stokholmą ir Rygą – abiem pavyko sugrįžti į Kauną.

Laimingai sugrįžęs, „XX amžiuje“ J. Būtėnas ėmė redaguoti užsienio skyrių. 1939–1940 m. politiniu atžvilgiu buvo labai audringi, todėl jo komentarų spausdinta daug. Be jų „XX amžius“ buvo neįsivaizduojamas.

Straipsniuose buvo analizuojami dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Sovietų Sąjungos politiniai sprendimai, jų partnerės Italijos ketinimai ir vaidmuo tarptautinėse kombinacijose, prancūzų kova Vakarų fronte, Ispanijos bandymai prasimušti į pirmąsias tarptautinės politikos čempionų gretas, nušviečiama kova dėl Juodosios jūros ir Dardanelų, nepaleidžiamas iš akių ir Balkanų regionas, Karelijos ir suomių-sovietų ginčas, neutraliųjų šalių, stovinčių didžiųjų valstybių interesų kelyje, prirėmimas prie sienos, nepamirštama ir kaimynė Lenkija.

1939 m. balandžio mėn. Leonui Bistrui tapus švietimo ministru, J. Būtėnas vietoj jo pradėjo rašyti tarptautinės politikos apžvalgas ir katalikų savaitraščiui „Mūsų laikraštis“. Be to jis bendradarbiavo katalikiškos kultūros žurnale „Židinys“. Tebejausdamas studentiško gyvenimo pulsą dar talkino ir akademiniame dvisavaitiniame leidinyje „Studentų dienos“, kurį redagavo buvęs klasės draugas Petras Rimkūnas.

Paskutiniaisiais Nepriklausomos valstybės mėnesiais J. Būtėnas pateko į patį Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) veiklos sūkurį: 1940 m. gegužės 26 d. buvo išrinktas valdybos nariu, o birželio 10 dieną įvyko paskutinis valdybos susirinkimas prieš sovietų okupaciją. Birželio 26-osios posėdyje jau buvo svarstoma apie veikimo galimybes okupacijos sąlygomis. Liepos 1-ąją įvyko paskutinis LŽS posėdis, konstatavęs, kad Žurnalistų sąjungos veikla sustabdoma.

Gyvenimo kelias

Nuo 1934 m. bendradarbiavo dienraštyje „Rytas“, dirbo jo redakcijoje. 1936–1940 m. dienraščio „XX amžius“ užsienio politikos apžvalgininkas.

Lietuvą okupavus TSRS, 1940 m. rugpjūčio mėn. atvykęs į Berlyną tapo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) nariu. 1941 m. kovo mėn. įstojo į LAF kovos padalinį – Tautinio darbo apsaugą.

1941 m. birželio mėn. grįžęs į Lietuvą dirbo LAF informacijos štabe, buvo pogrindžio dienraščio „Į laisvę“ redakcijos narys. Taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakulteto Žurnalistikos katedros jaunesnysis asistentas. Nuo 1942 m. gegužės mėn. kaip „Į laisvę“ korespondentas – lietuvių antinacinio pogrindžio ryšininkas Berlyne. 1943–1944 m. dienraščio „Ateitis“ korespondentas.

1944 m. Vietinės rinktinės štabo karininkas spaudos ir informacijos reikalams. 1944 m. nacių kalintas Salaspilio, Gdynės koncentracijos stovyklose iš kur pabėgo.

1945 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Informacijos biuro vedėjas Vokietijoje, Eltos biuletenių redaktorius, kartu bendradarbiavo leidiniuose „Tėviškės žiburiai“, „Mažasis židinys“ ir kt.

1946–1948 m. dirbo VLIK Informacijos tarnyboje Pfulingene. Rašė į Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio ir kt. spaudą. Nuo 1947 m. Lietuvių žurnalistų sąjungos vicepirmininkas.

Nuo 1949 m. dirbo VLIK kariniame skyriuje Miunchene (slapyvardis Stevė, Margis). 1950 m. spalio 3 į Lietuvą palydėjo partizano J. Lukšos (slap. Daumantas) desantą ir grįžo.

1951 m. balandžio 19 d. su J. Kukausku parašiutais nusileido į Kazlų Rūdos miškus. Žuvo išduotas. 1999 m. leitenantas (po mirties).

Julijono Būtėno vardo premija

1997 m. balandžio mėn. „Dienovidžio“ redakcija įsteigė Julijono Būtėno– žurnalisto, teisininko ir rezistento – vardo premiją, skiriamą autoriams už publicistinius straipsnius, vertinančius partizanų dvasios tęstinumą šiandieninėje Lietuvoje. Į „Dienovidžio“ prašymą paremti šią premiją aukomis patys pirmieji atsiliepę buvo: V. A. Dambrava, A. Rudis, J. Kojelis, R. Sirdys, K. Ambrozaitis, A. Razma, N. Bražėnaitė, P. Dalinda.

Pirmieji Julijono Būtėno premijos laureatai buvo: Eugenijus Ignatavičius, Viktoras Alekna, Kazimieras Pužickis, Algis Rupainis, Nijolė Gaškaitė, Algimantas Jukna, Petras Dirgėla.

Paminklinė lenta Linkuvos gimnazijoje

1997 m. gegužės 24 d. Linkuvos vidurinėje mokykloje buvo atidengta paminklinė lenta mokyklos 1933 m. 9-tosios laidos abiturientui, teisininkui, žurnalistui ir tautos rezistencijos dalyviui Julijonui Būtėnui.

Lentą atidengė 1942 m. 18-tosios laidos abiturientas Anicetas Tamošaitis, Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčios rektorius ir iš JAV atvykusi J. Būtėno moksladraugė dr. Rožė Šomkaitė. Lentą pašventino ir žodį tarė Linkuvos parapijos klebonas kan. Bronius Antanaitis. Kalbėjo mokyklos direktorius Algis Aleksandras Dičpetris, Ignas Kvedaras, dr. Rožė Šomkaitė ir kt. Iškilmių programoje su dainomis dalyvavo taip pat mokytojos S. Lovčikaitės vadovaujamas folklorinis ansamblis „Linkava“ ir šių metų keli abiturientai, pateikę literatūrinį montažą iš Julijono Būtėno gyvenimo.

Atminimo lentos iniciatoriai, padengę jos išlaidas, buvo Julijono Būtėno bendraklasiai Juozas Gruzdas, Juozas Pažemėnas ir Juozas Vitėnas. Lentos pagaminimu ir šiomis iškilmėmis rūpinosi mokyklos direktorius Algis Dičpetris.

Įvertinimai

Kilmė

Tėvai - Juozas Būtėnas. Jis artimai draugavo su kunigu ir rašytoju J. Linde-Dobilu, kurio knygoje „Blūdas“ ir pavaizduotas herojus panašus į jį. Tėvas rūpinosi ne tik savo ūkio reikalais, žemės gerinimu, pavyzdingu ūkininkavimu, bet ir vaikų lavinimu.
- Antanina Navickaitė-Būtėnienė. Ji buvo antroji Juozo žmona (pirmoji anksti mirė). Ji buvo kilusi iš Tričių kaimo, Linkuvos valsčius, žymi apylinkės dainininkė. Julijonas Julijonas buvo jauniausias sūnus.

Vyresnysis, 18 m. vyresnis brolis Petras buvo nepriklausomybės kovų 1918–1923 m. savanoris, Šaulių sąjungos organizatorius, vėliau tapo pedagogu, kalbininku, vertėju. Julijonas dar turėjo 15 m. vyresnį brolį Juozapą, likusį tėviškėje ūkininkauti, 17 m. vyresnę seserį Poviliną ir 9 m. vyresnę seserį Uršulę, vėliau tapusią mokytoja. Julijonas labiausiai draugavo su Petru ir Uršule.

Galerija

  • Julijonui Būtėnui lentos atidengimas 1997 m.

    Julijonui Būtėnui lentos atidengimas 1997 m.

  • J.Būtėno lentos atidengimo iškilmės 1997 m.

    J.Būtėno lentos atidengimo iškilmės 1997 m.

  • Linkuvos parapijos klebonas Bronius Antanaitis šventina paminklinę J.Būtėno lentą (Linkuvos gimnazijoje 1997 05 24)

    Linkuvos parapijos klebonas Bronius Antanaitis šventina paminklinę J.Būtėno lentą (Linkuvos gimnazijoje 1997 05 24)

  • Paminklinė lenta Julijonui Būtėnui 1997 m.

    Paminklinė lenta Julijonui Būtėnui 1997 m.

  • kun.Bronius Antanaitis ir Rožė Šomkaitė

    kun.Bronius Antanaitis ir Rožė Šomkaitė

  • Paminklinė lenta

    Paminklinė lenta

  • Iškilmėse dalyvavo devyni 18 laidos (1942) abiturientai

    Iškilmėse dalyvavo devyni 18 laidos (1942) abiturientai

  • Fundatorius-teisininkas Juozas Vytėnas (JAV), kuris kartu mokėsi (9 laida) 1933 m.

    Fundatorius-teisininkas Juozas Vytėnas (JAV), kuris kartu mokėsi (9 laida) 1933 m.

  • kun. J.Būtėnas. kun. B. Antanaitis (1925-2018)

    kun. J.Būtėnas. kun. B. Antanaitis (1925-2018)

  • Skaitovai 73 laidos abitur. Lina Mikolaitytė ir Audrius Blynas

    Skaitovai 73 laidos abitur. Lina Mikolaitytė ir Audrius Blynas

  • Mokslo draugų atidengta lenta

    Mokslo draugų atidengta lenta

  • Renginys tęsėsi salėje

    Renginys tęsėsi salėje

Šaltiniai


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 49% (+7144-518=6626 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 28% (+4160-58=4102 wiki spaudos ženklai).
  • Emilija Stanevičienė – autorius – 27% (+3919-0=3919 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Julijonas_Būtėnas&oldid=32904868"