Julijus Kuznecovas

Julijus Kuznecovas (latv. Jūlijs Kuznecovs, 1843 m. Alūksta – 1905 m.) – latvių etnografas, teisininkas.

Biografija

1871-1873 m. studijavo Sankt Peterburgo universitete. 1873-1883 m. taikos teisėjas Valkaviske (dab. Baltarusija), 1883-1889 m. valstiečių reikalų komisaras Kretingoje, nuo 1890 m. – Valkoje (Latvija). Už palankumą Vecgulbenės valstiečiams buvo perkeltas į Turkestaną apskrities muitinės inspektoriumi.

Mokslinė veikla

Tyrė latvių, lietuvių, prūsų, slavų kalbas ir buitį. Rusijos mokslų akademijai pavedus apkeliavo Lietuvą. XIX a. antroje pusėje vienas pirmųjų latvių etnografų parašė mokslinių straipsnių apie latvius ir lietuvius (1870 m.), apie lietuvių tautybę, etnografinius bei istorinius tyrinėjimus Vakarų krašte (abu 1871 m.), juos dažniausiai spausdino Rusijos geografijos draugijos leidiniuose. 1896 m. tyrė senovinius dvigubus lietuvių asmenvardžius.^[1]

Šaltiniai

↑ Gintautas Ereminas. Julijus Kuznecovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 354 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1632-0=1632 wiki spaudos ženklai).

[1] Gintautas Ereminas. Julijus Kuznecovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 354 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

[1]