Julius Čaplikas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Julius Čaplikas

Gimė 1888 m. birželio 20 d.
Ryliškiai
Mirė 1941 m. liepos 30 d. (53 m.)
Maskva, Rusija

Sutuoktinis(-ė) Marija Valaitytė
Vaikai

Aldona, Julija


Veikla
pedagogas, valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas

Alma mater

Žymūs apdovanojimai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Julius Čaplikas (1888 m. birželio 20 d. Ryliškiuose1941 m. liepos 30 d. Maskvoje, Rusija) – pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas.

Biografija

Baigė Nedzingės valstybinę mokyklą. 1909 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę seminariją, tačiau kunigu netapo. Dirbo privačiu mokytoju. 1913 m. prie Charkovo universiteto išlaikęs provizoriaus padėjėjo egzaminus dirbo vaistinėje.

1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mobilizuotas į armiją, 1915 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. 1915–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės 6-ajame grenadierių Tauridės pulke, poručikas, grenadierių kuopos vadas, vėliau tarnavo IV armijoje. Dalyvavo kovose su Austrija-Vengrija. 1917–1918 m. tarnavo Vitebsko lietuvių batalione.

Nuo 1918 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, Pirmojo pėstininkų pulko vado adjutantas, štabo viršininkas. Dalyvavo Alytaus kautynėse, žuvus pulko vadui Antanui Juozapavičiui ėjo jo pareigas. Nuo 1919 m. spalio mėn. Ukmergės bataliono, vėliau Aštuntojo pėstininkų pulko vadas. Jo pulkas 1920 m. vasario 23 d. malšino Kauno įgulos maištą, dalyvavo kovose su Raudonaja armija ir Lenkijos kariuomenės junginiais. 1920 m. trumpam pateko į lenkų nelaisvę.

1921 m. Generalinio štabo operacijų skyriaus viršininkas. 1921–1922 m. Kėdainių apskrities, 1922 m. trumpai – Trakų apskrities karo komendantas. 1922–1923 m. Septintojo pėstininkų pulko vadas. 1923 išėjo į atsargą, mokytojavo Žiežmariuose, vėliau – Žiežmarių vidurinės mokyklos direktorius. 19251927 m. Trakų apskrities viršininkas, 1927–1928 m. Kauno miesto ir Kauno apskrities viršininkas. [1]

1928 m. grįžo į kariuomenę, 1928–1934 m. Antrojo pėstininkų pulko vadas, nuo 1934 m. Antrosios divizijos vadas ir Kauno įgulos viršininkas. 1930 m. baigė Aukštųjų kariuomenės viršininkų kursus. 1935 m. brigados generolas. 1935 m. rugsėjo 6 d. – 1938 m. kovo 24 d. Juozo Tūbelio XVII Ministrų kabineto vidaus reikalų ministras. 19361940 m. Seimo narys. Vienas Savanorių sąjungos steigėjų, 1927–1928 m. valdybos pirmininkas. Su kitais 1927 m. įsteigė Lietuvos aeroklubą. [2]

Užėjus bolševikams, išvažiavo į savo ūkį netoli Ramygalos. Jis turėjo galimybę pasitraukti į Vokietiją, bet atsisakė. 1940 m. liepos 18 d. areštuotas ir išvežtas į Rusiją. Po metų sušaudytas Butyrkų kalėjime. [3][4]

Įvertinimas

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: