Kęstučio apygarda
Kęstučio apygarda – rezistencinio pasipriešinimo Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikusių partizanų junginių dalyvius vienijusi partizanų apygarda, veikusi 1946–1959 m. Leido laikraštį „Laisvės varpas“.
Istorija
Įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. Iki 1948 m. balandžio mėn. vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda. Paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai žuvo 1959 m. Iš žymesnių kautynių paminėtinas Virtukų mūšis, įvykęs 1945 m. liepos 22 d. Raseinių apskrityje Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų, tarp jų 3 moterys). NKVD baudžiamojoje operacijoje pasienio pulko kareiviai miške netoli Lyduvėnų geležinkelio stoties buvo apsupę 54 partizanus. Tris valandas trukusiame mūšyje dalyvavo keturi Žebenkšties rinktinės partizanų būriai, vadovaujami rinktinės vado Juozo Čeponio-Budrio, Algimanto Zaskevičiaus-Vasario ir štabo viršininko Jono Žemaičio-Dariaus.
Rinktinės
Pradžioje apygardą sudarė 6 rinktinės. 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, liko 3:
- Birutės (buvusi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio),
- Butigeidžio (buvusi Lydžio, Aukuro),
- Vaidoto (buvusi Žalčio, Naro).
Vadai
- Juozas Kasperavičius-Visvydas (1946.09.12–1947.04.12), partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d. pagerbtas aukščiausiu partizanų įvertinimu – Laisvės kovos karžygio garbės vardu, apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi su kardais,
- Jonas Žemaitis-Tylius (1947.05.25–1948.07), partizanų generolas,
- Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1948.07–1949.04),
- Aleksas Miliulis-Neptūnas (1949.04–1949.06),
- Antanas Bakšys-Klajūnas (1949.06–1951.08), Vyčių sąjungos įkūrėjas ir ideologas,
- Krizostomas Labanauskas-Justas (1951.08–1952.05),
- Povilas Morkūnas-Rimantas (1952.05–1953.06).
Nuorodos
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija
- Laisvės kryžkelės. Kęstučio apygarda
- Žemaitijos partizanų kovotojams skirta knyga
- Virtukų mūšis
|