Juodasis pirmadienis (1987)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Dow Jones indeksas (nuo 1987 m. liepos 19 d. iki 1988 m. sausio 19 d.)
FTSE 100 indeksas (nuo 1987 m. liepos 19 d. iki 1988 m. sausio 19 d.)

Juoduoju pirmadieniu (angl. Black Monday) vadinama 1987 m. spalio 19 diena, kai ženkliai smuko pasaulio vertybinių popierių biržų indeksai. Krizė prasidėjo Honkonge, tuomet pasiekė Europą ir JAV. Dow Jones Industrial Average indeksas krito labiausiai per visą jo skaičiavimo istoriją – 508 punktais iki 1738,74 (22,6 %).

Taip pat pavadinimais Juodasis trečiadienis ir Juodasis ketvirtadienis vadinamos 1929 metų spalio 28 d. ir 29 dienos, po kurių prasidėjo Didžioji krizė vakarų ekonomikoje.

Nuostoliai

Jo kritimas atsiliepė viso pasaulio ūkiui. Australijoje vertybinių popierių biržos į spalio pabaigą prarado 41,8 %, Kanados – 22,5 %, Honkongo – 45,8 %, Jungtinė Karalystė – 26,4 %.

Vertybinių popierių vertės kritimas 1987 metais buvo labai netikėtas, nes nebuvo jokių priežasčių ar įvykių, pagal kuriuos tai būtu buvę galima nuspėti. Šis įvykis privertė suabejoti dauguma ekonomikos teorijų.

Kurį laiką prekyba pasaulinėse vertybinių popierių biržose buvo sustabdyta, nes to laiko skaičiavimo technika nesugebėjo apdoroti padidėjusių orderių skaičių. Tai leido Federalinei rezervų sistemai ir centriniams bankams įsikišti ir sušvelninti finansinės krizės plitimą.

Krizės priežastis

Didelis 1986 metų ekonomikos augimas JAV pradėjo lėtėti. 1987 metų pradžioje vertybinių popierių biržos dalyviams pradėjo atrodyti, kad ekonominis nuosmukis baigėsi, ir ekonomika netrukus vėl pradės augti. Vertybinių popierių biržoje buvo stebimas didelis suaktyvėjimas, rugsėjo mėnesį sulaukęs savo apogėjaus.

Svarbiausiomis krizės priežastimis tradiciškai laikomi programinis treiningas, likvidumas, rinkos pervertinimas ir psichologija. Šiomis priežastimis bandoma paaiškinti, kodėl rugsėjo 19 d. vertybinių popierių vertė taip greitai ir smarkiai krito ir kodėl krizė palietė ne tik JAV ekonomiką.

Populiarus aiškinimas yra programinio treiningo pasitelkimas. Programiniuose treininguose kompiuteriai automatiškai vykdo sandorius. Po žlugimo daug rinkos dalyvių pasmerkė aklą pasitikėjimą rinkos tendencijomis ir vertybinių popierių pardavinėjimą krentant kainoms.

Ekonomisto Ričardo Rono nuomone, tarptautinės krizės priežastys prieštarauja bandymams paaiškinti šią krizę programiniu treiningu. Tuo momentu programinis treiningas daugiausiai buvo paplitęs JAV, o krizė prasidėjo Honkonge, paplito po Europą ir tik galiausiai smogė per JAV.

Pagal kitą populiarią teoriją, krizės priežastis buvo didžiojo septyneto (G-7) valstybių monetarinių politikų nesuderinimas. JAV norėdama išlaikyti dolerį ir sumažinti infliaciją įvykdė labai didelius pakeitimus monetarinėje politikoje, to nesuderinusi su Europos valstybėmis.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+4548-0=4548 wiki spaudos ženklai).