Juozapas Kęstutis Patamsis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozapas Kęstutis Patamsis

Gimė 1939 m. rugsėjo 19 d.
Troškūnai, Anykščių raj.

Veikla
Dailininkas skulptorius

Turinys

Juozapas Kęstutis Patamsis (1939 m. rugsėjo 19 d. Troškūnuose – 2007 m. spalio 24 d. Vilniuje) – Dailininkas skulptorius.

Anykštėno Biografija

Tėvai: Juozapas Patamsis – fotografas, emigrantas JAV, ir Emilija Rimkutė-Patamsienė – darbininkė. Augo penkių vaikų šeimoje su seserimi ir trim broliais. Broliai: Eduardas Patamsis, Algimantas Patamsis, Mindaugas Patamsis (g. 1937 m.) – sportininkas boksininkas, sporto organizatorius, sesuo Irena Patamsytė-?

Tėvams 1945 m. išsiskyrus, vaikus užaugino viena motina. Vaikystę praleido Troškūnuose, paskui augo ir mokėsi Vilniuje. 19611967 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Mokykliniais ir studijų metais J. K. Patamsis aktyviai sportavo – buvo boksininkas. Jis daug kartų tapo Vilniaus jaunučių ir Lietuvos jaunių bokso čempionu.

19671971 m. J. K. Patamsis dirbo Techninės estetikos instituto Vilniaus filiale, vėliau iki gyvenimo pabaigos buvo laisvasis menininkas.

Jis kūrė horeljefines ir monumentalias skulptūras, dekoratyvines kompozicijas eksterjerui, antkapinius paminklus. Nuo 1967 m. su savo skulptūriniais darbais dalyvaudavo parodose. Jo kūriniams būdingos nesudėtingos kompozicijos, aiškios geometrinės formos. J. K. Patamsis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1991 m.).

Svarbiausi J. K. Patamsio kūriniai:

  • 1967 m. – dekoratyviniai horeljefai ir sienelės Kauno medicinos institute.
  • 1968 m. – horeljefas "Ave, vita".
  • 1969 m. – memorialinė lenta Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui.
  • 1970 m. – dekoratyvinis horeljefas Elektrėnų elektrinėje.
  • 1975 m. – dekoratyvinis skulptūrinis paminklas "Himnas darbui" Elektrėnuose.
  • 1977 m. – monumentas Tarybinei armijai prie Salduvės piliakalnio (Šiaulių raj.).
  • 1990 m. – Laiminančiojo Kristaus skulptūra.
  • 1991 m. – skulptūrinis akcentas Panerių (Vilniaus raj.) memorialui "Kančių kelias".
  • 1992 m. – Laiminančiojo Kristaus figūra Druskininkų bažnyčios frontone.
  • 1993 m. – Laiminančiojo Kristaus figūra Postovos (Baltarusija) bažnyčios frontone.
  • 1995 m. – Laiminančiojo Kristaus figūra Truskavos (Kėdainių raj.) bažnyčios frontone, Mittelbiberacho miesto (Vokietija) herbai.
  • 1997 m. – skulptūra "Europa" Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos hole.
  • 2005 m. – skulptūrinė kompozicija "Žinia", skirta 1990 m. kovo 11-ajai (pastatyta Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, 2011 m.).

Jis taip pat sukūrė skulptūrines kompozicijas, kurios liko nepastatytos: "Lietuvos krepšinio šlovės metrika" ir "Kilk, daina, kelk dvasią", skirtą Dainų šventės dvasiai išreikšti Vingio parke Vilniuje.

Už monumentą prie Salduvės piliakalnio J. K. Patamsis gavo Lietuvos valstybinę premiją (1978 m.).

Laisvalaikiu mėgo tinginiauti.

Buvo vedęs, žmona Salomėja Patamsienė (g. 1942 m.) – pedagogė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Vaikai: Darius Patamsis (g. 1963 m.), Kotryna Patamsytė (g. 1973 m.) – psichologė.

Mirė 2007 m. spalio 24 d. Vilniuje.

Biografija

19611967 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Aktyviai sportavo – buvo boksininkas. Jis buvo daugkartinis Vilniaus jaunučių ir Lietuvos jaunių bokso čempionas. 1967–1971 m. dirbo Techninės estetikos instituto Vilniaus filiale, vėliau iki gyvenimo pabaigos buvo laisvasis menininkas.

Jis kūrė horeljefines ir monumentalias skulptūras, dekoratyvines kompozicijas eksterjerui, antkapinius paminklus. Nuo 1967 m. su savo skulptūriniais darbais dalyvaudavo parodose. J. K. Patamsis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1991 m.). Buvo vedęs, žmona Salomėja Patamsienė (g. 1942 m.). Vaikai: Darius (g. 1963 m.), Kotryna (g. 1973 m.).

Kūriniai

Už monumentą prie Salduvės piliakalnio J. K. Patamsis gavo Lietuvos valstybinę premiją (1978 m.).

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: