Juozapas Tiškevičius II

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozapas Tiškevičius II
lenk. Józef Tyszkiewicz
Tiskevicius Juozapas 1835-1891.JPG
Tiškevičiai
Lelija (herbas)
Lelija (herbas)

Gimė 1835 m.
Trakų Vokėje
Mirė 1891 m. gegužės 26 d. (~56 m.)
Kretingoje

Tėvas Juozapas Mykolas Tiškevičius
Motina Ona Zabielaitė
Sutuoktinis(-ė) Sofija Horvataitė
Vaikai

Sofija
Juozapas
Aleksandras
Vladislovas
Antanas
Juozapas
Feliksas
Marija
Sofija
Elena Klotilda
Jonas Motiejus
Kazimieras


Veikla
Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos karinis veikėjas.
Kretingos dvaro rūmai XIX a.
Kretingos dvaro rūmai XXI a.

Juozapas Tiškevičius (lenk. Józef Tyszkiewicz, 1835 m. Trakų Vokėje1891 m. gegužės 26 d. Kretingoje) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas. Rusijos imperijos karinis veikėjas.

Turinys

Biografija

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos.[1] Tėvas Juozapas Mykolas Tiškevičius. Motina Ona Zabielaitė. Broliai Mykolas Tiškevičius III, Jonas Vytautas Tiškevičius, Vladislovas Tiškevičius.

1862 m. vedė Sofiją Horvataitę, kuri pagimdė 6 sūnus ir 3 dukras:

Valstybės tarnyba

Jaunystėje tapo karininku, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, kazokų daliniuose. Į atsargą išėjo būdamas pulkininkas.

Dvarai

Paveldėjo Palangos, įsigijo Lentvario, vėliau – Užtrakio dvarus, kurie davė didžiausias pajamas. Nemažai uždirbo iš miško medžiagos eksporto.

Šeimos rezidenciją įkūrė Lentvario dvare, kuriame prie ežero 1855 m. pastatė šveicariško stiliaus rūmus, pradėjo kurti parką.

Palangoje, kairiajame Rąžės upelio krante įkūrė kurortą su kurhauzu, gydyklomis ir maudyklėmis. 1843 m. pradėjo formuoti senojo Palangos dvaro parką.

Apie 1862 m. iš grafo Nikolajaus Zubovo išsinuomavo Kretingos dvarą, kurį 1874 m. už paveldėtojo Gavrilo Zubovo skolas nupirko Sankt Peterburge surengtose varžytinėse.

1875 m. į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Jis rekonstravo rūmus, įrengė biblioteką, baltąją (pokylių), raudonąją (muzikos) ir žaliąją sales, didįjį ir mažąjį salonus (valgomuosius), koplyčią, pristatė oranžeriją, kurioje įkūrė vieną didžiausių Europoje privatų Žiemos sodą. Rūmų apšvietimui 1878 m. atidarė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę, o 1882 m. rūmuose įvedė pirmąją telefono liniją, sujungusią Kretingą su Plunge ir Rietavu.

Rūmuose turėjo numizmatikos rinkinį, medžioklės trofėjų kolekciją, žymesnių giminės narių portretų galeriją, kurioje buvo galima pamatyti Logoisko šakos pradininko Vosyliaus Tiškovičiaus, Biržų linijos įkūrėjo Mykolo Tiškevičiaus, LDK kariuomenės generolo leitenanto Antano Tiškevičiaus, Vilniaus kanauninko Mikalojaus Tiškevičiaus, Biržų savininko Jono Tiškevičiaus ir kitus portretus.

Reprezentacines rūmų sales puošė senoviniai, daugiausia – ampyro stiliaus baldai, François Bouchero, Anthony van Dycko ir kitų Vakarų Europos dailininkų paveikslai. Tik baltosios salės baldai buvo Liudviko XV, didžiojo valgomojo – secesinio, o mažojo valgomojo – pseudogdansko stiliaus. Rūmų koplyčioje kabėjo dailininko Valentino de Boulogne paveikslas „Keturi evangelistai“, nežinomo italų menininko nutapyta „Madona“, XVII a. ant lentų tapytos ir iš Italijos parvežtos Kryžiaus kelio stotys, nežinomo autoriaus paveikslas „Ecce Homo“. Šį paveikslą grafas parsivežė iš rusų griaunamos Šv. Juozpo katalikų bažnyčios Vilniuje, labai brangino ir laikė stebuklingu. Didžiajame valgomajame buvo 3 dideli religinio turinio gobelenai.

Grafas pertvarkė parką, kurį kūrė dvaro sodininkas Haidukas[2] ir matininkas Šostakas[3]. Parkas buvo geometriško plano, karpomų liepų alėjomis padalintas į 4 stačiakampius, kurių viduryje įrengta po fontaną. Parke augo introdukuoti medžiai ir dekoratyviniai krūmai, gėlynai, stovėjo altanos ir antikinės skulptūros. Šiaurinėje dalyje buvo įrengti 3 kaskadiniai tvenkiniai. Prie pirmojo tvenkinio buvo įruoštas krioklys, supiltas altanos kalnelis, pastatyti didžiuliai akmenys-suolai. Antrajame tvenkinyje dvariškiai mėgo maudytis, irstytis valtele, pasėdėti supiltoje salelėje. Prie jo stovėjo dvaro ligoninės ir prieglaudos pastatas, kuriame grafaitė Marija Tiškevičiūtė 1897 m. atidarė pirmąjį lietuvišką vaikų darželį. Parkas ir sodas buvo pavadinti bendru vardu – Vasaros sodu. Vasarą jame grodavo karinis kazokų, o 18821891 m. – dvaro orkestrai. Jo branduolį sudarė profesionalių muzikantų įgūdžius turintys tarnautojai čekai ir vengrai, atvykę su šeimomis iš Austrijos–Vengrijos.

Dalį kapitalo Juozapas Tiškevičius investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje – plytinę ir uostą, iš kurio garlaivis plukdė į Liepoją plytas, o iš Liepojos – poilsiautojus.

Grafas buvo Kauno gubernijos vaikų prieglaudų globos draugijos narys.

Mirė Kretingoje, pašarvotas buvo Palangoje. Paskutinėn kelionėn į Kretingą išvežtas ant katafalko, kurį traukė keturi juodai apdengti arkliai. Karstas buvo pastatytas parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje. 1893 m. sūnui Aleksandrui pagal švedų architekto Karolio Eduardo Strandmano parengtą projektą kapinėse pastačius šeimos koplyčią, palaikai perkelti į jos rūsį.

Šaltiniai

  1. Juozapas Tiškevičius II. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius. - 325 psl.
  2. Haidukas. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka. Kretingos personalijų žodynas
  3. Šostakas. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka. Kretingos personalijų žodynas
  • Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009
  • Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai. – Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2010. – P. 10-21

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: