Juozas Bačiūnas (1893)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Balčiūnas

Gimė 1893 m. gegužės 10 d.
Jurbarkas
Mirė 1969 m. sausio 23 d. (75 m.)
Benton Harbor, Michigan, JAV

Veikla
JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.

Juozas Bačiūnas (Bachunas, 1893 m. gegužės 10 d. Jurbarke1969 m. sausio 23 d. Benton Harbore, MI, palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje, IL, JAV) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas ir leidėjas, verslininkas, lietuviškos veiklos mecenatas.

Turinys

Gyvenimo kelias

1897 m. 4 metų Juozą tėvai atsivežė į JAV, šeima apsigyveno Čikagoje, Town of Lake rajone.

Baigė Šv. Kryžiaus vienuolių nazariečių laikomą pradžios mokyklą. Šeima vertėsi sunkiai, dėl to Bačiūnas vaikystėje pradėjo dirbti, imdavosi įvairių smulkių darbelių taip prisidėdamas prie šeimos išlaikymo. Visą gyvenimą mokėsi ir lavinosi savarankiškai.

1907-1913 m. dirbo Čikagos lietuvių laikraščio „Lietuva“ redakcijoje raidžių rinkėju. Nuo 1913 m. pradėjo rašyti į „Lietuvos“ laikraštį straipsnius-informacijas apie lietuvių gyvenimą Town of Lake rajone Čikagoje.

1914-1915 m. buvo laikraščio „Draugas“ administratoriumi.

1915 m. nupirko pusę Antano Žemaičio spaustuvės ir ėmėsi savo verslo.

1916 m. grįžo dirbti į laikraštį „Lietuva“.

1916 m. kartu su Jonu Pajausku nupirko iš Antano Olšausko spaustuvę, o nuo 1917 m. birželio mėn. perpirko ir laikraštį „Lietuva“.

1918 m. „Lietuvos“ leidimą perėmė susikūrusi „Lithuanian Publishing Co“ bendrovė (J. Bačiūnas tapo direktorių valdybos pirmininku), laikraštis virto dienraščiu, vėliau savaitraščiu. 1920 m. laikraštis „Lietuva“ buvo uždarytas.

1919 m. dėl sveikatos pasitraukė iš laikraščio „Lietuva“ leidimo bendrovės, iš Čikagos persikėlė gyventi į užmiestį.

1919 m. rudenį nusipirko 185 akrų ploto "Tabor Farm" poilsiavietę netoli Benton Harboro miestelio (Sodus, Michigan) ir persikėlė ten gyventi. J. Bačiūnas sutvarkė ir modernizavo poilsiavietę, įrengė golfo laukus. Tabor farma tapo viena geriausių, amerikiečių pamėgta poilsiaviete. Čia vykdavo įvairių lietuvių organizacijų suvažiavimai, poilsiaudavo lietuvių menininkai, dainininkai, politikai. 1941 m. gegužės-spalio mėn. Tabor Farmoje gyveno prezidentas Antanas Smetona.

Po Antrojo pasaulinio karo rūpinosi lietuviais Vokietijos DP stovyklose, apie 200 žmonių pagelbėjo atvykti į Ameriką, rūpinosi iškvietimais (vad. affidavitais), pagelbėjo susirasti darbą ir pastogę.

Po Antrojo pasaulinio karo išplėtė savo verslą, 1948-1952 m. valdė 7 vasarviečių ir 2 viešbučių tinklą.

1961 m. pardavė Tabor farmos poilsiavietę Valdui ir Almai Adamkams; iki mirties gyveno Tabor farmoje padėdamas naujiesiems poilsiavietės šeimininkams.

Visuomeninė veikla

Juozas Bačiūnas aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje. Priklausė įvairioms tautininkų organizacijoms, buvo Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA), „Sandaros“, Lietuvai vaduoti Sąjungos, Amerikos lietuvių misijos, Amerikos lietuvių tautinės sąjungos narys, aktyviai dalyvavo organizaciniame gyvenime, finansiškai rėmė tautininkų veiklą, ypač jų leidžiamą laikraštį „Dirva“.

Drauge su Antanu Vanagaičiu buvo „Margučio“ žurnalo (1928-1956) iniciatorius, įkūrėjas ir rėmėjas. 1932 m. drauge su Antanu Vanagaičiu įkūrė radijo programą „Margutis“, buvo ilgametis šios programos rėmėjas. Juozas Bačiūnas aktyviai įsijungė į JAV ir Kanados turizmo organizacijų veiklą: 1948-1949 m. pirmininkavo Michigano turistų draugijai, du metus vadovavo Greeters of America Michigano skyriui, beveik dešimt metų buvo Michigan Hotel Association vicepirmininkas, t. p. buvo Ontario (Kanadoje) Hotel and Resort Association (viešbučių ir vasarviečių draugijos) tarybos narys. Už savo veiklą buvo apdovanotas Virginia Colonel ir Kentucy Colonel laipsniais.

Tabor farmoje įkūrė nedidelę spaustuvę, kurioje leido įvairius leidinius, biuletenius. Taip pat išleido apie 20 knygų, dar kelios knygos buvo išleistos jo lėšomis ir inciatyva kitose spaustuvėse.

1951-1959 m. buvo JAV lietuvių spaudos ir radijo draugijos „Viltis“ pirmininkas.

1958-1963 m. JAV Lietuvių bendruomenės (JAV LB) narys.

Du kartus 1963 ir 1968 m. išrinktas Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Valdybos pirmininku, šias pareigas ėjo iki pat savo mirties. 1969 m. Būdamas PLB Valdybos pirmininku lankė lietuvius įvairiuose pasaulio karštuose, mezgė kontaktus su Australijos, Pietų Amerikos, Europos šalių lietuviais.

1963 m. jis buvo vienas iš iniciatorių, atgaivinęs ir padėjęs leisti žurnalą „Pasaulio lietuvis“. 1964 m. Tabor farmoje J. Bačiūno iniciatyva surengtas pirmasis Lietuvių spaudos ir radijo suvažiavimas; ši tradicija buvo tęsiama ir po J. Bačiūno mirties – Bendruomenės-spaudos-radijo suvažiavimai buvo rengiami Valdo Adamkaus valdomoje Tabor farmoje.

1966 m. birželio 30 – liepos 3 d. J. Bačiūno iniciatyva buvo surengtas Pirmasis pasaulio lietuvių jaunimo kongresas Čikagoje, kuriame dalyvavo apie 2,5tūkst. dalyvių iš 17 pasaulio kraštų.

Juozas Bačiūnas buvo žinomas lietuviškos veiklos ir lietuviškos spaudos mecenatas, rėmėjas, daug prisidėjęs prie laikraščių „Dirva“, „Santarvė“, „Lituanus“, „Pasaulio lietuvis“ ir kt. leidimo. Įvairių jaunimo bei sporto organizacijų (skautų, neo-lituanų, ŠALFASS, Santaros) ir renginių rėmėjas, Šiaurės Amerikos lietuvių krepšininkų kelionių į Pietų Ameriką (1959 m.) ir Australiją (1964 m.) iniciatorius ir rėmėjas.

Jis dalyvavo JAV ir Kanados turizmo organizacijų veikloje, buvo turizmo bendrovių vadovybės narys.


1963 m. Juozas Bačiūnas 2-me Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) suvažiavime buvo išrinktas jos Valdybos pirmininku, juo perrinktas 3-me PLB suvažiavime ir šiose pareigose išbuvo iki pat savo mirties 1969 m.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Juozas Bačiūnas ir Ona Sabaliauskaitė-Bačiūnienė.

Brolis –

Šeima – 1917 m. balandžio 25 d. vedė Marie Bartz (Marijoną Bartusevičiūtę). Vaikų nesusilaukė.

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: