Juozas Dringelis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Juozas Dringelis
Juozas Dringelis (1935).jpg

Gimė 1935 m. birželio 25 d. (88 m.)
Pabaronės kaime, Varėnos raj.

Sutuoktinis(-ė) Valerija
Vaikai

Giedrius, Audrius


Veikla
Lietuvos politikas, žurnalistas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Alma mater 1965 m. Vilniaus universitetas

Juozas Dringelis (g. 1935 m. birželio 25 d. Pabaronės kaime, Varėnos raj.) – Lietuvos politikas, žurnalistas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

Biografija

Gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajono Pabaronės kaime, valstiečių šeimoje. Mokėsi Varėnoje ir Vilniuje.

1965 metais baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę.

19531957 m. dirbo įvairiose įstaigose ir organizacijose, 19571969 m. – Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose.

19691990 m. – ėjo Varėnos rajono vykdomojo komiteto sekretoriaus pareigas.

Nuo 1963 iki 1990 m. buvo SSKP (LKP) narys.

Tačiau 1988 m., prasidėjus protesto prieš sovietinę priespaudą akcijoms bei Persitvarkymo judėjimui, liepos mėnesį įsijungė į Sąjūdžio veiklą: buvo Varėnos rajono iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio rajono tarybos narys, jos Kultūros komisijos pirmininkas.

1990 m. vasario 24 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu.

LR Seimo nariu 1992 m. spalio 25 d. išrinktas pagal Sąjūdžio koalicijos sąrašą, 1996 m. spalio 20 d. – pagal Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) sąrašą.

Visų trijų šaukimų Seimuose dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Nuo 1992 m. – Seimo etikos ir procedūrų komisijos narys. Viso darbo metu metu Seime J. Dringelis aktyviai rūpinosi Rytų Lietuvos problemų sprendimu, buvo Valstybinės regioninių problemų komisijos Rytų Lietuvos pakomitečio pirmininko pavaduotojas. Nuo 1997 m. – Lietuvos ir Lenkijos seimų asamblėjos Lietuvos delegacijos Švietimo, kultūros ir tautinių mažumų komisijos pirmininkas.

J. Dringelis visą laiką rinko ir skelbė kraštotyrinę medžiagą, išspausdino apie 30 kraštotyros darbų. 1983 m. išleido knygelę "Varėnos rajonas".

Žmona Valerija – bibliotekininkė. Sūnus Giedrius – lituanistas, Audrius – fizikas.

J. Dringelio veikla sovietmečiu

J. Dringelis savo atsiminimuose teigia, kad Laisvės kovų pokariu gausi jo šeima liko be pastogės. 1945 m. sausio 9 d. sovietiniai NKVD kariškiai sudegino jo šeimos trobesius, nes jie buvo priglaudę Lietuvos partizanus. Maža to, priverstinės kolektyvizacijos metu, 1951-aisias už nepakeliamų mokesčių nesumokėjimą buvo konfiskuota dalis J. Dringelio šeimos turto.

J. Dringelis dar būdamas nepilnametis pradėjo dirbti įvairiose įstaigose ir organizacijose. Kartu mokėsi vakarais ir neakivaizdiniu būdu.

Vėliau, nors ir buvo SSKP (LKP) narys, tačiau dirbdamas Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose, sekretoriaudamas Varėnos rajono vykdomajame komitete, susilaukdavo nemažai priekaištų iš SSKP vietinių pareigūnų už partinio diktato spaudai, tariamai "tarybų valdžiai" ir visam viešajam gyvenimui kritiką. 1981 m. vasario 17 d. KGB Druskininkų skyrius rašė LTSR KGB komitetui, jog J. Dringelis gynė Lenkijos "Solidarumą", apgailestavo, kad SSSR nespausdinami tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai.

Daugelis kraštiečių, ypač inteligentų, pažinojo J. Dringelį ne kaip valdininką, o daugiau kaip kraštotyrininką, šachmatininką, smerkiantį vietinių viršininkėlių savanaudiškumą ir pasipūtimą.

J. Dringelio veikla Sąjūdyje

Prasidėjus išsilaivinimo judėjimui, pirmą kartą J. Dringelis ir dar šeši žmonės susirinko 1988-ųjų liepos viduryje. Nors J. Dringelis ir nesutiko, Sąjūdžio grupės kūrėjai išrinko jį Varėnos rajono Sąjūdžio pirmininku. J. Dringelis susirinkusiems aiškino, kad jam, kaip Vykdomojo komiteto pareigūnui, netinka vadovauti sąjūdininkams. Prašėsi perrenkamas. Tai pavyko tik trečiame grupės susirinkime, kai Varėnos Sąjūdžio grupę sudarė jau 22 asmenys. J. Dringelis vadovavo Sąjūdžio rajono skyriaus kultūros komisijai. Jis daug padėjo politiniams kaliniams ir tremtiniams, siekiant šiems atgauti jiems teisėtai priklausantį turtą. Dėl to 1990-ųjų LR AT rinkimuose J. Dringelį rėmė Sąjūdis ir politiniai kaliniai bei tremtiniai.

J. Dringelio pozija atkuriant Lietuvos nepriklausomybę

Nuo 1990-ųjų kovo 2-osios Sąjūdžio remti parlamentarai kasdien, o taip pat ir J. Dringelis, rinkosi buvusių Profsąjungų tarybos salėje, rengė Laikinąjį pagrindinį įstatymą, Nepriklausomybės atkūrimo aktą ir kitus projektus.

Tuo metu LKP funkcionieriai ir aktyvas rinko parašus, reikalaujančius AT pirmininku rinkti jų lyderį A. Brazauską. J. Dringelio nuomone, tai buvo pirmas Lietuvos žmonių supriešinimas. Vieniems svarbiausia buvo Nepriklausomybės atkūrimas, kitiems – kas taps aukščiausiu valstybės pareigūnu.

Nepriklausomybės atkūrimo akto tekstas J. Dringeliui, kaip ir daugumai deputatų sąjūdininkų, buvo žinomas iš anksto. J. Dringelis prisimindamas to meto įvykius teigia, kad klausydamasis šio atkūrimo akto teksto kovo 11-osios vakarą ir matydamas salės priekyje vietoje sovietinių simbolių kylančią Lietuvos trispalvę, negalėjo sulaikyti džiaugsmo ašarų.

Paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, prasidėjo grąsinimai iš Maskvos. Plito ir stiprėjo smerkimo už A. Brazausko neišrinkimą AT pirmininku kampanija. Kovo viduryje J. Dringelis gavo protesto telegramą iš Varėnos rajono "Dainavos" kolūkio, kad per pusantro šimto kolūkiečių pasirašė protestą dėl A. Brazausko neišrinkimo ir pasiuntė į LKP CK.

Kaip teigia pats J. Dringelis, jis visą laiką tikėjosi, kad Nepriklausomybės atkūrimas išlaisvins žmonių iniciatyvą, paskatins geriau dirbti ir doriau elgtis. Tačiau tai, anot jo, išsipildė tik iš dalies, nes iki šiol daugumai lietuvių trūksta ne tik materialinių dalykų, bet kartu negrįžta šimtmečiais ugdytas lietuvių protėvių dvasingumas, darbštumas ir paprastas sąžiningumas.

Bibliografija

  • Varėnos rajonas, kraštotyrinė knyga, 1983 m.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7425-73=7352 wiki spaudos ženklai).