Juozas Galvydis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Galvydis

Gimė 1896 m. lapkričio 16 d.
Davainiai, Dusetų valsčius
Mirė 1982 m. sausio 3 d. (85 m.)
Vilnius

Veikla
istorikas, pedagogas, bibliotekininkas, vertėjas

Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Juozas Galvydis (1896 m. lapkričio 16 d. Davainiai, Dusetų valsčius1982 m. sausio 3 d. Vilnius. Palaidotas Panemunės kapinėse.) – Lietuvos istorikas, pedagogas, bibliotekininkas, vertėjas.

Biografija

19151918 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, 1917 m. podporučikas. 19191923 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomenės daliniais, 1923 m. kapitonas. Dėl kairiųjų pažiūrų iš kariuomenės atleistas.[1]

19221926 m. studijavo filologiją Lietuvos universitete. 1931 m. baigė istoriją Vytauto Didžiojo universitetą.

1926–1928 m. Šiaulių berniukų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, 1928-1930 m. vadovavo Povilo Višinskio liaudies universitetui. 1930-1944 m. dirbo mokytoju Kauno mokyklose, banke. 19281933 m. faktinis žurnalo „Kultūra“ redaktorius.

1944-1948 m. Kauno universiteto, 1949-1981 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1946 m. docentas. 1946–1948 m. TSRS ir LTSR istorijos, 1961-1973 m. Visuotinės istorijos katedros vedėjas. 1950-1956 m. dėstė ir Vilniaus pedagoginiame institute. 19451976 m. dirbo ir Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekoje. 1970–1976 m. žurnalo „Knygotyra“ redakcinės kolegijos narys. Redagavo filosofijos veikalų ir istorijos vadovėlių aukštosioms mokykloms vertimus.

Bibliografija

  • Žmogaus ir pirmykštės visuomenės kilmė bei raida (1972 m.; LTSR valstybinė premija 1974 m.)
  • Mokslinės minties raida sprendžiant žmogaus ir visuomenės kilmės problemas (1973 m.)
  • Kodėl ir kaip žmonės pradėjo tikėti (1978 m.)
  • Senųjų tikėjimų formos ir kultai (1980 m.)

Išvertė rusų ir ukrainiečių rašytojų kūrinių: V. Šiškovo „Rūsčioji upė“ (1954 m.), I. Franko „Borislavo apsakymus“ (1954 m.), M. Stelmacho „Žmogaus kraujas ne vanduo“ (1959 m.), M. Šolochovo „Dono apsakymus“ (1958 m.), romanus „Pakelta velėna“ (1961 m.), „Jie kovėsi už tėvynę“ (1975 m.), I. Gončiarovo, K. Fedino, V. Fomenkos, V. Tendriakovo, M. Gorkio, O. Gončiaro, S. Zalygino ir kt. rašytojų prozos.

Šaltiniai

  1. Algis Kasperavičius. Juozas Galvydis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 376 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: