Juozas Godlevskis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Juozas Godlevskis
lenk. Józef Godlewski

Gimė 1773 m. kovo 6 d.
Griniškių kaime, prie Šėtos, kitais duomenimis gimė Ryškėnuose
Mirė 1867 m. sausio 12 d. (93 m.)
Fredoje

Veikla
1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas, teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys, Garliavos įkūrėjas

Juozas Godlevskis (lenk. Józef Godlewski; 1773 m. kovo 6 d. Griniškių kaime, prie Šėtos, kitais duomenimis gimė Ryškėnuose1867 m. sausio 12 d. Fredoje) – 1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas, teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys, Garliavos įkūrėjas.

Biografija

Gimė ir augo žinomoje šeimoje – tėvas buvo Upytės sargybiniu, stambiu žemvaldžiu. Mokėsi Kražių jėzuitų kolegijoje. Nuo 1792 m. tarnavo ATR kariuomenėje generolo Mikalojaus Sulistrovskio adjutantu. Dalyvavo kovose su Rusijos kariuomene; spėjama, kad buvo ir 1794 m. sukilimo dalyvis. Po sukilimo iš kariuomenės pasitraukė.

1800 m. nupirko prie Kauno esantį Fredos dvarą, turintį 2 palivarkus ir 28 kaimus. Sėkmingai ūkininkaudamas pastatė dvaro rūmus Išlauže, Linksmadvaryje ir Fredoje, prie pastarojo kaimo statinių suformavo parką su jo inicialus J ir G primenančiais tvenkiniais. Į rūmus vedė žvyruota Kauno-Varšuvos kelio atšaka. Savo lėšomis pastatė bažnyčias Garliavoje, Veiveriuose ir koplyčią Fredos parke.

Baigęs teisės mokslus, vertėsi advokato darbu. 1809 m. buvo išrinktas Marijampolės pavieto bajorų seimelio maršalka ir pasiuntiniu į Varšuvos kunigaikštystės, o vėliau – į Lenkijos karalystės seimus. Būdamas seimūnu dirbo Pajamų ir iždo komisijoje, ruošė mokesčių reformų projektus. Pagarsėjo savo pasisakymais seime, kuriuos išspausdino atskiru leidiniu. Siekė reformuoti neefektyvų Lenkijos karalystės žemės ūkį, savo valstiečiams 1815 m. suteikė teisę išsipirkti iš baudžiavos.

1831 m. sukilimo metu buvo Vyriausiojo komiteto įgaliotiniu Augustavo gubernijai, Lomžos ir Augustavo gubernijose organizavo pasipriešinimą Rusijos caro armijos baudėjams. Iš sukilėlių kariuomenės pasitraukė, kartu gaudamas brigados generolo laipsnį. Už veiklą sukilimo metu baustas nebuvo – pasinaudojo suteikta amnestija.

Grįžo prie savo dvaro reikalų, buvo išrinktas Augustavo gubernijos Kredito draugijos pirmininku. 1861 m. rugpjūčio 12 d. Aleksote suorganizavo lietuvių-lenkų draugystės manifestaciją. Buvo didelis muzikos mėgėjas, 1816 m. jo surinktas 32 asmenų orkestras koncertuodavo tiek gubernijoje, tiek ir visoje Lietuvoje.

Mirė Fredoje, laidotuvėse dalyvavo ir Seinų vyskupas Konstantinas Irenijus Lubienskis.

Šaltiniai

  • Biografie Suwałkskie, Suwałki, 1993.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 102% (+4793-89=4704 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 0% (+8-0=8 wiki spaudos ženklai).