Juozas Gražys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Gražys
Juozas Grazys.jpg

Gimė 1909 m. gegužės 22 d.
Varniškių k.(Anykščių raj.)
Mirė 2000 m. (~91 m.)
Kaune

Veikla
Spaustuvininkas, leidėjas, visuomenininkas, laisvės gynėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys

Turinys

Juozas Gražys (1909 m. gegužės 22 d. Varniškėse, Vyžuonų valsč., Utenos apskr. – 2000 m. Kaune) – Spaustuvininkas, leidėjas, visuomenininkas, laisvės gynėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys.

Anykštėno Biografija

1925 m. baigė Užpalių (Utenos raj.) progimnaziją. Susirgęs toliau mokytis negalėjo.

1932 m. J. Gražys apsigyveno Kaune ir ten liko iki gyvenimo pabaigos.

19321934 m. jis mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje – Justino Tumėno brandos kursuose, 1934 m. baigė prekybos mokyklą. 19341936 m. jis dirbo laikraščio "Darbininkas" redakcijoje, kartu dalyvavo moksleivių ateitininkų ir Krikščionių darbininkų sąjungos veikloje.

1936 m. J. Gražys buvo suimtas, radus pas jį lapelių, platinamų tarp streikuojančių ūkininkų. Po 6 savaičių kalinimo jis paleistas už užstatą, kurį parūpino profesorius Pranas Dovydaitis ir advokatas Juozapas Katilius. Vėliau teismas kaltinimus J. Gražiui atmetė, jis buvo visiškai išteisintas.

Po teismo 19361940 m. jis dirbo Blaivybės sąjungos administracijoje, buvo Krikščionių darbininkų sąjungos centro valdybos narys, paskutinio šios sąjungos suvažiavimo Vilniuje 1940 m. pavasarį sekretorius.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu J. Gražys 1940 m. rudenį tapo katalikiškos jaunimo organizacijos Laisvosios Lietuvos sąjungos nariu ir talkino Jonui Jablonskiui, Povilui Malinauskui (19101957), Kaziui Grigalevičiui, Vladislovui Telksniui ir kitiems, spausdinant pirmąjį antisovietinio pogrindžio periodinį leidinį – laikraštį "Laisvoji Lietuva". Išleidus pirmąjį jo numerį, leidėjai buvo susekti, bet J. Gražio neišdavė, jis represijų išvengė. 1941 m. birželį prasidėjus suėmimams, jis slapstėsi Užpalių (Utenos raj.) apylinkėse.

1941 m. vasarą atkūrus Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, J. Gražys ten lankė paskaitas.

Vokiečių okupacijos metais, nusprendus leisti Lietuvių aktyvistų fronto laikraštį, P. Malinausko paskatintas, J. Gražys Kaune įrengė spaustuvę. Ji nuo 1942 m. rudens iki 1944 m. liepos veikė Kaziui Grigalevičiui priklausiusiame sandėlio rūsyje Kaune, Vilniaus gatvėje (dabar – Nr. 15). Laikraštis "Į laisvę" dideliu iki 10 tūkst. egzempliorių tiražu išeidavo kas dvi savaitės. Jį J. Gražys rinko ir spausdino dviese, dažniausiai su P. Malinausku. "Į laisvę" buvo leidžiamas iki 1944 m. liepos mėnesio pabaigos. J. Gražys išspausdino ir "Pogrindžio kuntaplio" tris numerius (19431944 m.), "Lietuvos Judo" du numerius (1943 m.) bei kitų smulkesnių nelegalių leidinių.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1944 m. gruodį J. Gražys buvo sovietinės valdžios areštuotas ir be teismo uždarytas į filtravimo lagerį. Po ilgo kalinimo 1950 m. jis buvo nuteistas už akių 10 metų laisvės atėmimo.

Atlikęs bausmę ir apie 1954 m. grįžęs iš lagerio, J. Gražys niekur oficialiai nedirbo ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Pogrindyje jis leido religinę ir antisovietinę literatūrą. Savo bute Kaune kartu su bendraminčiais disidentais Petru Plumpa ir kitais 19721974 m. kopijavimo aparatu "ERA" jis daugino ir platino "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką", slaptųjų Molotovo-Ribentropo susitarimų tekstus ir kitą nelegalią spaudą.

Už šią veiklą 1974 m. J. Gražys buvo suimtas, 1975 m. nuteistas 3 metams laisvės atėmimo.

Atgavęs laisvę, jis su spaustuvininku Juozu Bacevičiumi dirbo pogrindinėje spaustuvėje "ab", kurią 1980 m. savo namų kieme Salių kaime (Kauno raj.) buvo įkūręs Vytautas Andziulis. J. Gražys per metus įrišdavo ir išplatindavo per 4 tūkst. toje spaustuvėje atspausdintų knygų. Iki Lietuvos Atgimimo jis paruošė ir išplatino 25 pavadinimų leidinių, o spaustuvė "ab" liko vienintelė, kurios Lietuvoje nesusekė ir nelikvidavo sovietinė valdžia.

J. Gražys apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), bet nėra duomenų, kad šis apdovanojimas jam būtų gyvam įteiktas.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 2000 m. Kaune.

Biografija

1925 m. baigė Užpalių progimnaziją, tačiau susirgęs toliau mokytis negalėjo. 1932 m. apsigyveno Kaune. 1934 m. baigė prekybos mokyklą, įsidarbino laikraščio „Darbininkas“ redakcijoje. Dalyvavo moksleivių ateitininkų ir Krikščionių darbininkų sąjungos veikloje. 1936 m. suimtas, radus pas jį lapelių, platinamų tarp streikuojančių ūkininkų. Po 6 savaičių paleistas už užstatą, kurį parūpino profesorius Pranas Dovydaitis ir advokatas Juozapas Katilius. Vėliau teismas kaltinimus atmetė. Po teismo dirbo Blaivybės sąjungos administracijoje, buvo Krikščionių darbininkų sąjungos centro valdybos narys.

Sovietams okupavus Lietuvą, 19401941 m. talkino Jonui Jablonskiui, Povilui Malinauskui, Kaziui Grigalavičiui, Vladislovui Telksniui ir kitiems spausdinant pogrindžio laikraštį „Laisvoji Lietuva“. Prasidėjus suėmimams slapstėsi Užpalių apylinkėse. Po Birželio sukilimo atkūrus VDU Teologijos – filosofijos fakultetą, lankė jame paskaitas.

Vokiečių okupacijos metais, nusprendus leisti Lietuvių fronto laikraštį, P. Malinausko paskatintas, Kaune įrengė spaustuvę. Ji nuo 1942 m. rudens veikė K. Grigalavičiui priklaususiame rūsyje Vilniaus gatvėje. Laikraštis „Į laisvę“ dideliu 10 tūkst. egzempliorių tiražu išeidavo kas dvi savaitės. Jį J. Gražys spausdino dviese, dažniausiai su P. Malinausku. „Į laisvę“ buvo leidžiamas iki 1944 m. liepos mėn. pabaigos. J. Gražys atspausdino ir „Pogrindžio kuntaplio“ tris numerius, „Lietuvos Judo“ du numerius bei kitų nelegalių leidinių.

Vokiečiams pasitraukus, 1944 m. gruodžio mėn. buvo sovietų areštuotas ir be teismo įkalintas Kalinino filtravimo lageryje. 1946 m. paleistas. Vėl suimtas 1949 m. Už akių nuteistas pagal RTFSR BK 58 straipsnį 10 metų laisvės atėmimo. Kalėjo Karagandos lageriuose.

1956 m. grįžęs iš lagerio, tęsė pasipriešinimo veiklą, nėjo jokion valdiškon tarnybon. Pogrindyje leido religinę ir antisovietinę literatūrą. Savo bute Kaune kartu su bendraminčiais disidentais Petru Plumpa ir kitais kopijavimo aparatu „ERA“ daugino ir platino „LKB Kroniką“, slaptųjų Molotovo-Ribentropo susitarimų tekstus ir kt. 1974 m. suimtas, 1975 m. nuteistas 3 metams laisvės atėmimo. Kalintas Permės srityje.

Atgavęs laisvę, dirbo pogrindinėje spaustuvėje „ab“, kurią 1980 m. savo namų kieme Kauno raj. Salių kaime buvo įkūręs Vytautas Andziulis. J. Gražys per metus įrišdavo ir išplatindavo po keletą tūkstančių toje spaustuvėje atspausdintų knygų.

Lietuvos respublikos Prezidento apdovanotų asmenų duomenų bazėje yra įrašas apie Juozo Gražio apdovanojimą Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m. dekretas Nr. 929), bet nėra datos, kada apdovanojimas įteiktas. Mirė 2000 m. rugpjūtį Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse.

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: