Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Juozas Jurginis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Jurginis
Gimė: 1909 m. vasario 5 d.
Vikonys, Anykščių valsčius
Mirė: 1994 m. liepos 5 d. (85 metai)
Vilnius
Tėvas: Mataušas Jurginis
Motina: Marijona Doftertaitė
Sutuoktinis(-ė): Stasė Leknickaitė-Jurginienė
Vaikai:

Julius Jurginis

Veikla: istorikas, spaudos bendradarbis, komunistinis veikėjas
Partija: 1928 m. LKP,
1957 m. SSKP
Alma mater: 1946 m. Vilniaus universitetas
Juozas Jurginis (trečias iš kairės) Globkės teisme. VDR, 1963-07-08

Juozas Jurginis (1909 m. vasario 5 d. Vikonyse, Anykščių valsčius – 1994 m. liepos 5 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, akademikas, spaudos bendradarbis, komunistinis veikėjas.

Biografija

19181921 m. mokėsi Anykščių pradžios mokykloje, 1921–1925 m. Anykščių vidurinėje mokykloje, 1925–1928 m. Ukmergės gimnazijoje, iš kurios 1928 m. buvo pašalintas už prokomunistinės krypties moksleivių žurnalo „Jaunystės akordai“ leidimą. Nuo 1928 m. toliau mokėsi Panevėžio gimnazijoje, baigiamuosius egzaminus išlaikė Rokiškio gimnazijoje. 1926–1928 m. LKJS, 1928–1940 m. LKP narys. 1929 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. 1929–1934 m. suimtas ir kalintas Šiaulių kalėjime. 1934–1935 m. atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1935–1937 m. tęsė studijas universitete, bet jų nebaigė. Už dalyvavimą antivalstybinėje studentų veikloje 1937 m. Kauno karo komendanto nubaustas ir atliko bausmę Pravieniškių durpyne. 1934 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje, rašė į leidinius „Lietuvos žinios“, „Kultūra“, „Karys“, „Dienovidis“ ir kt., rengė kariuomenės pusvalandžius Kauno radiofone. [1][2]

1937 m. LKP CK pavestas, apsigyveno Stokholme (Švedija) kaip laikraščio „Lietuvos žinios“ užsienio korespondentas. 1937–1939 m. studijavo Stokholmo aukštosios mokyklos Humanitariniame fakultete, tarpininkavo LKP ryšiams su Zigmu Angariečiu Maskvoje palaikyti. Tuo pačiu metu „Lietuvos žiniose“ ir „Dienovydyje“ O. Breivės slapyvardžiu spausdino antibolševikines publikacijas. 1939 m. balandžio-gruodžio mėn. JAV rinko aukas komunistų veiklai Lietuvoje. 1940 m. pradžioje vėl gyveno Stokholme.

Po Lietuvos okupacijos prisidėjo perimant likviduojamos Užsienio reikalų ministerijos turtą. 1940 m. birželio-rugpjūčio mėn. LSSR užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius, 1940 m. pabaigoje – 1941 m. birželio mėn. – Meno reikalų valdybos viršininko pavaduotojas. 1940 m. pabaigoje – 1941 m. pradžioje – lietuvių repatriacijos iš Klaipėdos ir Suvalkų kraštų komisijos sekretorius. Htlerinės okupacijos metais gyveno Vilniuje, dirbo „Lietūkyje“. 1943 m. rugpjūčio mėn. suimtas, gestapo tardytas. 19441945 m. buvo komisijos okupacijos padariniams LSSR nustatyti narys.

1945–1948 m. Mokslų akademijos bibliotekos direktorius. 1945 m. gruodžio mėn. – 1946 m. sausio mėn. su Povilu Pakarkliu Karaliaučiuje ir jo apylinkėse ieškojo ir parvežė į Vilnių svarbios lituanistinės medžiagos. 1946 m. eksternu baigė Vilniaus universitetą. 19471949 m. Vilniaus dailės instituto dėstytojas, Meno istorijos katedros vedėjas. 1948 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją.

1948–1951 m. ir 19561972 m. Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1951–1956 m. dėl ideologinių priežasčių pažemintas pareigose iki jaunesniojo mokslinio bendradarbio. 1950–1972 m. dėstė Vilniaus universitete, 1958 m. docentas, 1968 m. profesorius. 19601980 m. Istorijos instituto Feodalizmo istorijos sektoriaus, 1980–1984 m. skyriaus vadovas, 1984–1991 m. vyr. mokslinis bendradarbis-konsultantas. 1963 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“. Disertacijos pagrindu išleistas veikalas laikomas vienu didžiausių Lietuvos istorijos mokslo pokario metais pasiekimų.

„Lietuvos TSR istorijos šaltiniai“ (t. 1, Vilnius, 1955) „Lietuvos TSR istorija“ (t. 1-4, Vilnius, 1957–1975; „Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1957 metų“, Vilnius, 1958) redakcinių kolegijų narys. Su kitais parašė Lietuvos istorijos vadovėlių mokykloms (1957–1973 m.). 19601976 m. SSRS-VDR draugystės draugijos Lietuvos skyriaus prezidiumo pirmininkas. Nuo 1968 m. LSSR mokslų akademijos tikrasis narys. JAV Nacionalinės geografų draugijos narys. Pokario metais istorijos, kultūros klausimais rašė žurnale „Mokslas ir gyvenimas“, savaitraštyje „Literatūra ir menas“ ir kt. leidiniuose. Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos vyriausiosios redakcijos narys ir tos enciklopedijos istorijos skyriaus LSSR istorijos sektoriaus vadovas. [3]

Bibliografija

  • Labas rytas: vadovėlis Amerikos lietuvių jaunimui. – Brooklyn, N.Y.: Lietuvių darbininkų susivienijimas, 1939. – 96 p.
  • Reakcinis bažnytinių jurisdikcijų vaidmuo Vilniaus istorijoje. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1951.
  • Kaip bažnyčia Lietuvoje gynė išnaudotojų interesus. – Vilnius, 1954. – 48 p.
  • Vilnius – Tarybų Lietuvos sostinė: LTSR 15 metų jubiliejui. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 17 p.
  • Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 metais. – Vilnius, 1955. – 71 p.
  • Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 1: Feodalinis laikotarpis. – Konstantinas Jablonskis, Juozas Jurginis, Povilas Pakarklis, Juozas Žiugžda. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 613 p.
  • Vilnius – Tarybų Lietuvos sostinė / Juozas Jurginis, Vladislavas Mikučianis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. – 173 p.: iliustr.
  • Kazimieras Lyščinskis – ateizmo pradininkas Lietuvoje. – Vilnius, 1957. – 52 p.
  • Lietuvos TSR istorija: vadovėlis vidurinėms mokykloms. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1957. – 173 p.: iliustr.
  • 1905 m. revoliucijos įvykiai Vilniuje. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. – 147 p.: iliustr.
  • Pasėdžiai ir jų reikšmė Lietuvos valstiečių feodalinių prievolių istorijoje. – Vilnius, 1958. – 18 p.
  • Šiurpus Lietuvos istorijos puslapis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. – 78 p.
  • Lietuvos meno istorijos bruožai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. – 492 p.: iliustr.
  • Aušros vartai. – Vilnius: Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. – 44 p.: iliustr.
  • Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje. – Vilnius: Valsybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. – 342 p.
  • Mikalojus Katkus. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 281 p.: iliustr.
  • Lietuvių karas su kryžiuočiais: straipsnių rinkinys (redagavo). – Vilnius: Mintis, 1964. – 354 p.: iliustr.
  • Renesansas ir humanizmas Lietuvoje. – Vilnius: Vaga, 1965. – 286 p.
  • Lietuvos TSR istorijos bruožai (redagavo). – Kaunas: Šviesa, 1965. – 142 p.
  • Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius / Mykolas Lietuvis (vertė Ignas Jonynas, parengė). – Vilnius: Vaga, 1966. – 137 p.
  • Gedimino laiškai (parengė Vladimiras Pašuta ir I. Štal, ats. red. Juozas Jurginis, vertė M. Ročka). – Vilnius, 1966.
  • Kazimiero teisynas (1468 m., Acta historica Lituanica, I, vertė Augustinas Janulaitis ir Juozas Jurginis). – Vilnius: Mintis, 1967. – 34 p.
  • Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos / Juozas Jurginis, Vytautas Merkys, Adolfas Tautavičius. – Vilnius: Mintis, 1968. – 394 p.
  • Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus / Jonas Lasickis, paruošė Juozas Jurginis. – Vilnius: Vaga, 1969. – 100 p.
  • Nansenas: biografinė apysaka. – Vilnius: Vaga, 1969. – 223 p.: iliustr.
  • Istorija ir poezija: kultūros istorijos etiudai. – Vilnius: Vaga, 1969. – 344 p.
  • Lietuvos TSR istorija: VII–IX klasėms. – Kaunas, 1970. – 107 p.: iliustr.
  • Legendos apie lietuvių kilmę. – Vilnius: Vaga, 1971. – 198 p.
  • Lietuvos pilys (ats. red. Juozas Jurginis, dail. Kostas Katkus). – Vilnius: Mintis, 1971. – 304 p.: iliustr.
  • Lietuvos TSR istorija: mokymo priemonė VII–IX klasėms. – Kaunas, 1972. – 109 p.: iliustr.
  • Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje. – Vilnius: Mintis, 1976. – 126 p.: iliustr.
  • Pasmerkimas: pasakojimas apie Kazimierą Liščinkskį. – Vilnius: Vaga, 1976. – 150 p.
  • Lietuvos pramonė ikisocialistiniu laikotarpiu / Kazimieras Meškauskas, Malvina Meškauskienė, V. Puronas, Juozas Jurginis. – Vilnius: Mintis, 1976. – 477 p.: iliustr.
  • Lietuvos valstiečių istorija: nuo seniausių laikų iki baudžiavos panaikinimo. – Vilnius: Mokslas, 1978. – 249 p.
  • Lietuvos kultūros istorijos bruožai (feodalizmo epocha iki aštuoniolikto amžiaus) / Juozas Jurginis, Ingė Lukšaitė. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 344 p.: iliustr.
  • Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) / Juozas Jurginis, Algirdas Šidlauskas. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 224 p.: iliustr.
  • Medininkų pilis. – Vilnius: Mintis, 1984. – 47 p.: iliustr.
  • Istorija ir kultūra: kultūros pažangos apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1984. – 229 p.
  • Kankiniai ir šventieji: legendos ir tikrovė. – Vilnius: Mintis, 1984. – 69 p.
  • Raganų gaudymo šimtmetis. – Vilnius: Mokslas, 1984. – 164 p.
  • Lietuvos krikštas: feodalinės visuomenės socialinės ir kultūrinės raidos studija. – Vilnius: Mokslas, 1987. – 330 p.
  • Kelionių novelės. – Vilnius: Vaga, 1988. – 436 p.
  • Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) / Juozas Jurginis, Algirdas Šidlauskas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Mokslas, 1988. – 262 p.: iliustr. – ISBN 5-420-00168-3
  • Tėvynės pažinimas: istorijos apybraižos. – Kaunas: Šviesa, 1989. – 215 p. – ISBN 5-430-00538-X
  • Livonijos kronikos / Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė (iš lotynų k. vertė ir parengė Juozas Jurginis). – Vilnius: Mokslas, 1991. – 222 p. – ISBN 5-420-00466-6
  • Lietuvių epas: didvyriai, karvedžiai, kunigaikščiai (dail. Aušra Lisauskienė). – Kaunas: Šviesa, 1992. – 189 p.: iliustr. – ISBN 5-430-01363-3
  • Susitikimas tėvų namuose: gyvosios istorijos reportažas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vė, 1999. – 120 p. – ISBN 9986-964-01-6
  • Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė: LDK saulėlydžio studija. – Vilnius: Briedis, 2009. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-26-260-2

Įvertinimas

  • 1958 m. LSSR valstybinė premija
  • 1965 m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas
  • 1969 m. LSSR valstybinė premija
  • 1981 m. LSSR valstybinė premija

Šaltiniai

  1. http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=144
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 198 psl.
  3. Vytautas Merkys ir kt. Juozas Jurginis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 157-158 psl.

Literatūra

  • Lietuvos istorijos legenda: akademikas Juozas Jurginis (sud. Jonas Rudokas). – Vilnius: Gairės, 2011. – 330 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-759-52-2





Juozas Jurginis

Gimė 1909 m. vasario 5 d.
Vikonys, Anykščių valsčius
Mirė 1994 m. liepos 5 d. (85 m.)
Vilnius

Veikla
istorikas, akademikas, spaudos bendradarbis

Alma mater Vilniaus universitetas
Juozas Jurginis (trečias iš kairės) Globkės teisme. VDR, 1963.07.08 d.
Kapas Antakalnio kapinėse

Juozas Jurginis (1909 m. vasario 5 d. Vikonyse, Anykščių valsčius – 1994 m. liepos 5 d. Vilniuje) – istorikas, publicistas, spaudos bendradarbis, istorijos mokslų daktaras, profesorius, LMA akademikas, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai — Mataušas Jurginis (1875–1951), amatininkas stalius, žemdirbys; — Marijona Jurginienė (iki ... m. Doftertaitė, ?–1968), namų šeimininkė. Tėvai turėjo smulkų 5 hektarų ūkį.

Vardas Pavardė, Tėvavardis (g. m. mėn. d. Vieta - m. m., mėn. d. Vieta), profesija; — Vardas Pavardė, Tėvavardis (iki ... m. Aitė, g. m. mėn. d. Vieta - m. m., mėn. d. Vieta), profesija.
Broliai, seserys — Augo 8 vaikų šeimoje (dar du mirė maži) su keturiais broliais ir trim seserimis, buvo antrasis gimęs vaikas šeimoje. Broliai: Stasys Jurginis (1908–1987) – revoliucionierius, valstybės tarnautojas, vadovas, Pranas Jurginis (1910–1977) – statybininkas stalius, Marija Jurginytė-Juškienė (1915–1968) – žemdirbė, Ona Jurginytė-Gražienė – mokytoja, Jonas Jurginis (g. 1917 m.) – valstybės tarnautojas, Vladas Jurginis (1919–2003) ir Elena Jurginytė-Minderienė (g. 1922 m.).

Šeima — žmona Stanislava Jurginienė (iki 1944 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje Leknickaitė, ... Elmininkai - ... Vilniuje), istorikė (VU, ...).
VaikaiJulius Jurginis (g. 1946 m. ... d. Vilniuje), architektas, valstybės tarnautojas; — Andrius Jurginis (g. 1950 m. ... d. Vilniuje), profesija.

Mokykliniai metai

19181921 m. mokėsi Anykščių lietuviškoje pradžios mokykloje, 19211925 m. – Anykščių vidurinėje mokykloje. Mokykliniais metais dalyvavo moksleivių dramos būrelio veikloje. 19251928 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje, iš kurios 1928 m. buvo pašalintas už prokomunistinės krypties moksleivių žurnalo "Jaunystės akordai" leidimą.

1928 m. toliau mokėsi Panevėžio gimnazijoje. Jos direktorius rašytojas J. Lindė-Dobilas susidomėjo J. Jurginiu ir priėmė jį į VII klasę. J. Jurginis dalyvavo meno būrelio veikloje, įsitraukė į policijos persekiotos vietinės komunistų organizacijos veiklą. Už tai jis buvo suimtas, tardomas, bet paleistas už užstatą. Baigiamuosius egzaminus išlaikė Rokiškio gimnazijoje.

Studijų įvairovė

1929 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. Už dalyvavimą universiteto studentų marksistinės draugijos "Scientia" veikloje, bendradarbiavimą nelegaliame laikraštyje "Balsas" ir gegužės 1-osios demonstracijos organizavimą jis buvo areštuotas ir nuteistas ketveriems metams kalėti.

19291934 m. J. Jurginis atliko bausmę Šiaulių kalėjime, 19341935 m. atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, paskui 19351937 m. tęsė studijas universitete, bet jų nebaigė. Už dalyvavimą antifašistinėje studentų veikloje 1937 m. jis buvo Kauno karo komendanto nubaustas ir atliko bausmę Pravieniškių durpyne.

1937 m. jis įstojo į Stokholmo Aukštosios mokyklos Humanitarinį fakultetą ir porą metų ten mokėsi.

1946 m. J. Jurginis eksternu baigė Vilniaus universitetą, įgijo istoriko išsilavinimą, o 1948 m. pirmasis Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją tema "Reakcinis bažnyčios jurisdikcijų vaidmuo Vilniaus istorijoje" (kitų šaltinių duomenimis – "Vilniaus miesto savivaldybės santykiai su feodalinėmis jurisdikcijomis XVI a.").

1963 m. jis apsigynė istorijos mokslų daktaro disertaciją "Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje".

Savojo kelio paieškose

19281940 m. J. Jurginis buvo Lietuvos komunistų partijos narys. 1937 m. rudenį šios partijos Centro komiteto pavedimu jis išvyko į Stokholmą (Švedija) kaip laikraščio "Lietuvos žinios" užsienio korespondentas ir iš ten palaikė ryšius su Komunistų internacionalo vykdomuoju komitetu Maskvoje (Rusija). Tuo pačiu metu "Lietuvos žiniose" ir "Dienovydyje" O. Breivės slapyvardžiu spausdino antibolševikines publikacijas.

1939 m. balandžio - gruodžio mėn. jis gyveno JAV, kur rinko lėšas pogrindiniam Lietuvos revoliuciniam judėjimui remti. 1940 m. pradžioje jis sugrįžo į Stokholmą ir pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu grįžo į Lietuvą.

1940 m., po bolševikinio perversmo Lietuvoje, J. Jurginis iki metų pabaigos dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriumi. 1941 m. iki pavasario jis buvo lietuvių repatriacijos iš Klaipėdos ir Suvalkų kraštų komisijos sekretorius, o nuo balandžio iki birželio – Meno reikalų valdybos prie Liaudies komisarų tarybos viršininko pavaduotojas.

19411944 m. Vokiečių okupacijos laikotarpiu J. Jurginis gyveno Vilniuje, dirbo "Lietūkyje" ir dalyvavo antihitlerinio pasipriešinimo judėjime. Todėl 1943 m. buvo suimtas ir tardomas. 1942 m. J. Jurginis išvertė ir su komentarais paskelbė I. Šeiniaus knygą "Raudonasis potvynis kyla".

19441945 m. J. Jurginis buvo komisijos okupacijos padariniams Lietuvoje nustatyti narys. 19451948 m. - Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos direktorius.

Akademinė ir mokslinė veikla

1947 m. Juozas Jurginis įsijungė į akademinį darbą - iki 1949 m. jis buvo Vilniaus dailės instituto dėstytojas, Meno istorijos katedros vedėjas ir čia dėstė dailės istoriją.

1948 m. J. Jurginis užbaigęs darbą Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos pradėjo dirbti Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institute. Tas darbas tęsėsi iki 1991 m. 19481951 m. ir 19561972 m. jis buvo šio instituto direktoriaus pavaduotojas, 19601980 m. – Istorijos instituto Feodalizmo sektoriaus vadovas, 19801984 m. – Feodalizmo skyriaus vadovas, 19841991 m. – vyriausiasis mokslinis bendradarbis-konsultantas.

19501972 m. laikotarpyje J. Jurginis dėstė ir Vilniaus universitete, kur dėstė feodalizmo laikų Lietuvos istorijos kursą. Nuo 1958 m. buvo docentas, nuo 1968 m. – profesorius.

1968 m. Juozas Jurginis buvo išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos tikruoju nariu, akademiku.

Mokslo interesai

Dėstyti kursai

Vadovavimas daktaro disertacijoms

Kvalifikacijos tobulinimas

Ekspertinė ir visuomeninė veikla

Įvertinimai

Pomėgiai

Iš Viki

Tarpukariu dalyvavo pogrindinėje komunistinėje veikloje, keliskart suimtas, 19291934 m. kalintas Kauno ir Šiaulių kalėjimuose. 1929 m. ir 1935 m. buvo įstojęs į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. 19371939 m. studijavo Stokholmo Aukštosios mokyklos Humanitariniame fakultete. 1946 m. eksternu baigė Vilniaus universitetą. 1963 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“. Disertacijos pagrindu išleistas veikalas laikomas vienu didžiausių Lietuvos istorijos mokslo pokario metais pasiekimų.

1934 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje. Rašė į leidinius „Lietuvos žinios“, „Kultūra“, „Karys“, „Dienovidis“ ir kt., rengė kariuomenės pusvalandžius Kauno radiofone. 1937 m. išvyko į užsienį. [1] Gyvendamas Švedijoje, tarpininkavo LKP ryšiams su Zigmu Angariečiu Maskvoje palaikyti. 1939 m. JAV rinko aukas komunistų veiklai Lietuvoje. Po Lietuvos okupacijos prisidėjo perimant likviduojamos Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos turtą.

Htlerinės okupacijos metais gyveno Vilniuje, dirbo „Lietūkyje“. 1945 m. paskirtas Mokslų akademijos bibliotekos direktoriumi, kartu su kitais dalyvavo pirmaisiais pokario metais surengtose ekspedicijose lituanistikai rinkti į Karaliaučiaus kraštą. Nuo 1947 m. Vilniaus dailės instituto dėstytojas, meno istorijos katedros vedėjas.

Nuo 1948 m. dirbo Lietuvos istorijos institute direktoriaus pavaduotoju (19481951 m.). 1948 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją. Dėl ideologinių priežasčių pažemintas pareigose iki jaunesniojo mokslinio bendradarbio (19511956 m.), 1956 m. vėl paskirtas direktoriaus pavaduotoju.

19501972 m. dėstė Vilniaus universitete. Iki 1983 m. dirbo įvairių sektorių, skyriaus vedėju.

Nuo 1957 m. TSKP narys. Nuo 1958 m. docentas, nuo 1968 m. profesorius. 1968 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, JAV Nacionalinės geografų draugijos narys. Pokario metais istorijos, kultūros klausimais rašė žurnale „Mokslas ir gyvenimas“, savaitraštyje „Literatūra ir menas“, kt. leidiniuose.

„Lietuvos TSR istorijos šaltiniai“ (t. 1, Vilnius, 1955) „Lietuvos TSR istorija“ (t. 1–4, Vilnius, 1957–75; „Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1957 metų“, Vilnius, 1958) redakcinių kolegijų narys, su kitais parašė Lietuvos istorijos vadovėlių mokykloms (19571973 m.). Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos vyriausiosios redakcijos narys ir tos enciklopedijos istorijos skyriaus Lietuvos TSR istorijos sektoriaus vadovas.

Bibliografija

  • Kazimieras Lyščinskis – ateizmo pradininkas Lietuvoje, Vilnius, 1957.
  • 1905 metų revoliucijos įvykiai Vilniuje, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958.
  • Šiurpus Lietuvos istorijos puslapis, Vilnius, 1958.
  • Lietuvos meno istorijos bruožai, Vilnius, 1960.
  • Aušros vartai, Vilnius, 1960.
  • Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje, Vilnius, 1962.
  • Jonas Lasickis, Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus, parengė, Vilnius, 1962.
  • Mikalojus Katkus, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
  • Lietuvių karas su kryžiuočiais: straipsnių rinkinys, red. J. Jurginis, Vilnius: Mintis, 1964.
  • Renesansas ir humanizmas Lietuvoje, Vilnius, 1965.
  • Lietuvos TSR istorijos bruožai, redagavo, Vilnius, 1965.
  • Mykolas Lietuvis, Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius, vertė Ignas Jonynas, parengė, Vilnius: Vaga, 1966.
  • Gedimino laiškai, parengė V. Pašuta ir I. Štal, ats. red. J. Jurginis, vertė M. Ročka, Vilnius, 1966.
  • Kazimiero teisynas (1468 m.) (Acta Historica Lituanika, I), vertė Augustinas Janulaitis ir Juozas Jurginis, Vilnius: Mintis, 1967.
  • Juozas Jurginis, Vytautas Merkys, Adolfas Tautavičius, Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos, Vilnius: Mintis, 1968.
  • Istorija ir poezija, Vilnius, 1969.
  • Legendos apie lietuvių kilmę, Vilnius, 1971.
  • Lietuvos pilys, ats. red. J. Jurginis, Vilnius: Mintis, 1971.
  • Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje, Vilnius, 1976.
  • Kazimieras Meškauskas, V. Puronas, Malvina Meškauskienė, J. Jurginis, Lietuvos pramonė ikisocialistiniu laikotarpiu, Vilnius, 1976.
  • Lietuvos valstiečių istorija: Nuo seniausių laikų iki baudžiavos panaikinimo, Vilnius: Mokslas, 1978.
  • Lietuvos kultūros istorijos bruožai (Feodalizmo epocha iki aštuoniolikto amžiaus), bendraautorė Ingė Lukšaitė, Vilnius: Mokslas, 1981.
  • Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografijos ir etnografijos aprašymai (XIV–XIX a.) , parengė J. Jurginis, A. Šidlauskas, Vilnius, 1983 (2 leid.: Vilnius, 1989).
  • Istorija ir kultūra: Kultūros pažangos apybraižos, Vilnius, 1984.
  • Raganų gaudymo šimtmetis, Vilnius, 1984.
  • Lietuvos krikštas. Feodalinės visuomenės socialinės ir kultūrinės raidos studija, Vilnius: Mokslas, 1987.
  • Kelionių novelės , Vilnius: Vaga, 1988.
  • Tėvynės pažinimas, Kaunas 1989.
  • Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė, Livonijos kronikos; vertė ir parengė J. Jurginis, Vilnius: Mokslas, 1991.
  • Didvyriai, karvedžiai, kunigaikščiai, Kaunas: Šviesa, 1992.

Nuorodos, šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 198 psl.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: