Juozas Kraucevičius
| Juozas Kraucevičius (Kravcevičius) | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | 1879 m. kovo 31 d. Sprakšiuose, Linkuvos valsčius |
| Mirė | † 1964 m. kovo 4 d. Kaune |
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Nadiežda Laškievič |
| Vaikai |
Emilija Vrubliauskienė (1929) |
|
| |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas Veiverių mokytojų seminarija |
Juozas Kraucevičius (1879 m. kovo 31 d. Sprakšiuose, Linkuvos valsčius – 1964 m. kovo 4 d. Kaune) – Lietuvos karinis veikėjas, lakūnas, generolas leitenantas.
Biografija
Brolis Jonas Kraucevičius.
Juozas studijavo Sankt Peterburgo politechnikos institute.
1898 m. baigęs Veiverių mokytojų seminariją savanoriu stojo į Rusijos kariuomenę.
1901 m. baigė Vilniaus karo mokyklą.
1904–1905 m. Japonijos-Rusijos karo dalyvis.
1913 m. baigė Generalinio štabo Oro laivyno aviacijos karininkų mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis.
1915–1916 m. Šiaurės vakarų fronto 5-ojo aviacijos diviziono vadas, 1916 m. pulkininkas. Nuo 1916 m. gruodžio mėn. Šiaurės vakarų fronto aviacijos inspektorius.
Po 1917 m. Spalio perversmo iš kariuomenės pasitraukė. 1917 m. gruodžio mėn. savanoriu stojo į generolo A. Denikino Baltąją gvardiją. Aviacijos inspektorius, armijos vyriausiosios būstinės aviacijos bazės viršininkas, 1919 m. generolas majoras.
1920 m. grįžo į Lietuvą. 1920 m. birželio mėn. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1920 m. liepos mėn.-1921 m. gegužės mėn. Aviacijos dalies vadas, inžinerijos generolas leitenantas.
1921–1927 m. su pertrauka – Lietuvos karinio oro laivyno vadas. Jo pertvarkytos karinės oro pajėgos dalyvavo mūšiuose su Lenkijos kariniais junginiais, jis pats skraidė į frontą. 1921 m. gegužės – 1922 m. vasario mėn. ėjo Lietuvos kariuomenės vado pareigas, t. p. dėstė Aukštuosiuose karininkų kursuose. Rėmė Jurgio Dobkevičiaus ir kitų entuziastų siekius Lietuvoje gaminti savus karo lėktuvus.[1] 1925 m. Lietuvos automobilių klubo valdybos narys.
Nuo 1929 m. Čekoslovakijos bendrovės „Škoda“ atstovas Lietuvoje. 1940 m. birželio TSRS okupavus Lietuvą, išvyko į komandiruotę Čekoslovakijoje ir ten pasiliko. 1942 m. trumpam grįžo į Lietuvą ir vėl pasitraukė į Čekoslovakiją.
1945 m. gegužės mėn. Prahoje sovietinio saugumo suimtas, kalintas. 1945 m. rugsėjo mėn. iš lagerio paleistas, mobilizuotas į Raudonąją armiją. 1945 m. pab. demobilizuotas grįžo į Lietuvą. 1946 m. kovo mėn. TSRS saugumo vėl suimtas, karinio tribunolo sprendimu iki 1954 m. pabaigos kalintas lageryje.[2]
1990 m. kovo 20 d. LR Aukščiausiojo Teismo reabilituotas.
Įvertinimas
- 1922 m. Vyčio kryžiaus 2 rūšies 1 laipsnio ordinas
- Čekoslovakijos Baltojo liūto 3 laipsnio ordinu su kardais (1926),
- Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929);
- Rusijos kariuomenėje – Šv. Anos 2,3 ir 4 laipsnio,
- Šv. Stanislovo 2 ir 3 laipsnio,
- Šv. Vladimiro 4 laipsnio su kardais ir kaspinu,
- Šv. Anos 4 laipsnio ordinu su įrašu „Už drąsą“.
Bibliografija
- Aviacijos kurso konspektas (1926 m.).
Spaudoje
.jpg)
Kaune krito dar viena tarpukario vila: kas architektui – perlas, namo savininkui – griuvėsiai, o paveldosauga neapsisprendusi [daugiau]
Dar visai neseniai Lakūnų plente Kaune stovėjusi apleista Lietuvos aviacijos pradininko generolo leitenanto Juozo Kraucevičiaus šeimos vila virto statybinio laužo krūva. „Ir vėl Kaune nužudytas šimtametis“, – taip šį veiksmą apibūdino architektas Linas Tuleikis. Pasklidus ketinimams vilą griauti, suskubta ją įtraukti į Kultūros vertybių registrą, tačiau nespėta. Pastato savininkas tikina, kad viskas atlikta teisėtai ir su institucijų žinia.
Karolina Stažytė Aktualijų žurnalistė Kaune
Šaltiniai
- „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ IV tomas.
- Kaune krito dar viena tarpukario vila: kas architektui – perlas, namo savininkui – griuvėsiai, o paveldosauga neapsisprendusi [daugiau]
- ↑ Gediminas Zemlickas. Lietuvos karo lakūnui ir pirmajam aviakonstruktoriui Jurgiui Dobkevičiui – 100. Mokslo Lietuva. Nr.9
- ↑ Kazimieras Tamašauskas Juozas Kraucevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, . ISBN 978-5-420-01654-1., X t. 730 psl.
| ||||||