Juozas Lozoraitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Lozoraitis

Gimė 1871 m. sausio 10 d.
Baltrušiai, Vilkaviškio apskritis
Mirė 1920 m. rugsėjo 12 d. (49 m.)
Kaunas

Veikla
knygnešys, varpininkas, rašytojas, spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas

Juozas Lozoraitis (1871 m. sausio 10 d. Baltrušiuose, Vilkaviškio apskritis1920 m. rugsėjo 12 d. Kaune) – knygnešys, varpininkas, rašytojas, Lietuvos spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas.

Turinys

Biografija

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau vertėsi prekyba, dažnai važinėjo į Tilžę, iš kurios parveždavo ir draudžiamos literatūros. Nuo 1895 m. su broliu Jonu veikė „Sietyno“ draugijoje. Daug kartų kratytas, kelis kartus suimtas.

1900 m. Paryžiaus parodai surinko apie 200 liaudies meno eksponatų. Nuo 1902 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 19051907 m. – įvykių Užnemunėje organizatorius ir dalyvis. Per I pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją. Maskvoje rūpinosi pabėgėlių šelpimu. Po karo gyveno Utenoje.

Kūryba

Nuo 1891 m. bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“, „Varpas“, „Naujienos“, „Vienybė lietuvninkų“, „Vilniaus žinios“, „Darbininkų balsas“. Slapyvardžiai: Višakis, Musė, Tilvikas. [1]

Rašė prozą, eiles, publicistinius straipsnius. Kūrybai būdinga varpininkų programos nuostatos – Tėvynės meilės, darbo, lygybės idėjų akcentavimas, užuojauta nuskriaustiesiems, smerkiama carinė priespauda. Apysakoje „Kėkštų Simas“ propaguojamos žemės ūkio naujovės. „Idėjoje ant mėšlyno“ keliama aktuali to meto „lietuviškų šeimynų“ problema. Išvertė rusų revoliucinių dainų.

Bibliografija

Šaltiniai

  1. Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 305 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: