Juozas Mičiulis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Juozas Mičiulis
Vaizdas:Juozas Mičiulis-1990.JPG
Juozas Mičiulis per savo 90–mečio jubiliejų 1990 m.

Gimė 1900 m. rugpjūčio 8 d.
Ožkabaliai (dab. Vilkaviškio r.)
Mirė 2003 m. balandžio 2 d. (102 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė) Bronė Buivydaitė–Mičiulienė
Anelė Misiūnienė-Mičiulienė

Veikla
pedagogas, redaktorius, vadovėlių autorius, ateitininkas, edukologas, istorikas, visuomenininkas, politinis kalinys

Juozas Mičiulis (1900 m. rugpjūčio 8 d. Ožkabaliuose (dab. Vilkaviškio raj.) – 2003 m. balandžio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, redaktorius, vadovėlių autorius, ateitininkas, edukologas, istorikas, visuomenininkas, politinis kalinys.

Anykštėno Biografija

Augo gausioje šeimoje, buvo ketvirtasis septynių vaikų šeimoje. Broliai: Jonas Mičiulis – tremtinys Vorkutoje (Sibiras, Rusija), Valerijonas Mičiulis – emigrantas, Pijus Mičiulis – emigrantas, sesuo Ona Mičiulytė – pedagogė pradinių klasių mokytoja, emigrantė.

Baigė Marijampolės gimnaziją. Mokykliniais metais buvo aktyvus ateitininkas. Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete istoriją, 1926 m. įgijo istorijos dėstytojo išsilavinimą.

Studijuodamas J. Mičiulis bendradarbiavo spaudoje, 19231925 m. redagavo mėnesinį moksleivių laikraštį "Ateitis", kuriame buvo spausdinami visos Lietuvos gimnazistų literatūriniai bandymai. 1924 m. vasarą jis trumpai redagavo ir iliustruotą lietuvių katalikų jaunimo "Pavasario" sąjungos žurnalą "Pavasaris".

Paskirtas 1925 m. rugpjūčio 1 d., 19251930 m. J. Mičiulis dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje istorijos dėstytoju, 19291930 m. buvo ir Panevėžio lenkų draugijos "Pochodnia" mokytojų kursų dėstytojas.

19301935 m. jis buvo Tauragės komercinės vidurinės mokyklos istorijos mokytojas ir Tauragės mokytojų seminarijos dėstytojas. 19351941 m. jis dirbo Marijampolės ir Trakų mokytojų seminarijose istorijos dėstytoju.

Nepriklausomos Lietuvos metais jis aktyviai bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje, publikuodamas straipsnius "Lietuvos mokykloje" ir kituose leidiniuose.

J. Mičiulis parašė ir išleido knygas:

  • 1928 m. – "Pedagogika ir didaktika" (metodinis leidinys, antrasis naujai parašytas leidimas – 1933 m.).
  • 1929 m. – "Panevėžio mokytojų seminarija : pieš karą ir dabar : su prof. J. Jablonskio atsiminimais : 10 metų sukaktuvėms paminėti".
  • 1935 m. – "Bažnyčios istorija : vadovėlis gimnazijoms".

19411946 m. J. Mičiulis buvo Alytaus mokytojų seminarijos kūrėjas ir pirmasis direktorius. 1941 m. vasarą atvykęs į Dzūkiją, jis bandė įsteigti mokytojų seminariją Druskininkuose, bet miestą atskyrus nuo Lietuvos, persikėlė į Alytų ir ten kūrėsi, įgyvendindamas savo sumanymą, pats remontavo seminarijai skirtas apleistas patalpas ir 1941 m. spalio 21 d. pradėjo pradinių mokyklų mokytojų rengimą. Jis važiuodavo arkliais į Vilniaus kraštą ir gabeno neveikiančių mokyklų inventorių į Alytų, kad būsimieji mokytojai turėtų kur mokytis.

Dirbdamas mokytojų seminarijos vadovu, 19421944 m. J. Mičiulis globojo slapta veikusią ateitininkų organizaciją, pargabendavo iš Kauno pogrindžio sąlygomis leistą lietuvišką laikraštį "Į laisvę" ir jį platindavo Alytuje. Jo rūpesčiu seminarijoje buvo įkurta meno mėgėjų organizacija "Meno kuopa".

1946 m. sausio 1 d. J. Mičiulis buvo atleistas Alytaus mokytojų seminarijos vadovo pareigų kaip neįstengiantis dirbti pagal sovietinius reikalavimus.

19461948 m. jis gyveno Vilniuje. 1946 m. pradžioje jis trumpai dirbo Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje, paskui 19461947 m. buvo Vilniaus 1-osios darbo jaunimo vakarinės mokyklos mokytojas.

1947 m. sausį atsisakęs viešai išpažinti savo "kaltes" ir tarnauti sovietinei valdžiai, perrašyti savo pedagogikos knygas, J. Mičiulis netrukus buvo suimtas, pusę metų tardytas Vilniuje, apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 10 metų kalėti, įkalintas sovietiniuose lageriuose. 19471949 m. jis kalėjo Tikšos lageryje netoli Kočkomos (Karelija, Rusija), 19491953 m. toliau buvo kalinamas Potmos lageryje Mordovijoje (Rusija). Karelijoje jis dirbo miško ruošos darbus, Mordovijoje – radijo futliarų gamykloje darbininku. Po J. Stalino mirties jis buvo perkeltas į Sibirą ir 19531955 m. kalintas Omsko lageryje, kur dirbo energetikos objektų statybose.

Lageriuose jis mokė lietuvių politinių kalinių vaikus, už tai jaunieji katorgininkai jį praminė Amžinuoju Pavasariu. Ekstremaliomis sąlygomis ant popieriaus skiaučių jis parašė Lietuvos istorijos konspektą, kuris tik po daugelio metų buvo išleistas atskira knygele "Lietuvos istorija : ką kiekvienas lietuvis turi žinoti apie savo tautos praeitį" (2001 m.).

1955 m. pabaigoje grįžęs iš kalinimo vietos į Lietuvą, J. Mičiulis apsigyveno Anykščiuose, vėliau – Troškūnuose, Anykščių raj.. Negavęs leidimo tęsti pedagoginę veiklą, jis dirbo Anykščių mašinų-traktorių stotyje sandėlininku, vėliau statybinėse organizacijose Troškūnuose, Anykščiuose ir Ukmergėje darbininku, kol išėjo į pensiją.

1989 m. jis buvo reabilituotas kaip nepagrįstai patyręs represijas.

Senatvę J. Mičiulis paleido Vilniuje, Tremtinių namuose, kur įsikūrė 1998 m. ir pasiliko iki gyvenimo pabaigos. Ten 2000 m. rugpjūtį jis paminėjo savo 100-mečio sukaktį.

Jis parašė ir paliko prisiminimų apie sovietmečiu patirtas represijas.

Vedė 1927 m., žmona Bronė Buivydaitė-Mičiulienė (18951984) – pedagogė, rašytoja. Išsiskyrė 1967 m.

Senatvėje vėl vedė, žmona Anelė Misiūnienė-Mičiulienė.

Mirė 2003 m. balandžio 2 d. Vilniuje. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse.

Biografija

Dirbo istorijos mokytoju ar buvo direktoriumi Panevėžio,[1] Tauragės, Marijampolės, Alytaus, Trakų mokytojų seminarijose.

Biografija

Dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje savo gyvenimą susiejo su ateitininkija. Studijuodamas Kaune istoriją, 1925 m. redagavo „Ateities“ žurnalą. Aktyviai bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje, publikuodamas straipsnius „Lietuvos mokykloje”, kituose leidiniuose. Parašė vadovėlius „Pedagogika ir didaktika“ (1927), „Bažnyčios istorija“ (1938). Kalėjo Karelijos, Mordovijos lageriuose, kur jaunieji katorgininkai jį praminė Amžinuoju Pavasariu. Ekstremaliomis sąlygomis ant popieriaus skiaučių parašė Lietuvos istorijos konspektą, kuris po daugelio metų buvo išleistas knygele „Lietuvos istorija“ (2001).[2]

J. Mičiulis 1927 m. vedė pedagogę ir rašytoją Bronę Buivydaitę, su kuria 1967 m. išsiskyrė.[3] Senatvėje iki mirties gyveno Vilniuje, Tremtinių namuose. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse. Kartu atgulusi ir antroji žmona Anelė Misiūnienė-Mičiulienė.

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+8792-0=8792 wiki spaudos ženklai).