Juozas Narūnavičius

Juozas Narūnavičius lenk. Józef Naronowicz-Naroński
Gimė	1610 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Mirė	† 1678 m. balandžio mėn. Ortelsburgas, Prūsija
Veikla	kartografas, karo inžinierius, matematikas, architektas
Alma mater	Vilniaus universitetas Karaliaučiaus universitetas

Juozas Narūnavičius (Naronskis, lenk. Józef Naronowicz-Naroński, 1610 m. ar 1615 m. Biržai arba Kėdainiai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – 1678 m. balandžio mėn. Ortelsburgas, Prūsija, dab. Ščytnas, Varmijos Mozūrų vaivadija) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kartografas, matematikas, architektas, karo inžinierius, pulkininkas.

Biografija

Mokėsi Kėdainių evangelikų reformatų mokykloje pas matematiką A. Fretagą, vėliau Vilniaus, Karaliaučiaus universitetuose, Elbinge, Rakovo akademijoje.

1640 m. netoli Liblino Pliščyno apylinkėse matavo J. Zebžydovskio centrinio dvaro žemes, sudarė jų žemėlapį. Vėliau matavo Kijevo Polesės feodalų žemes. Nuo 1644 m. dirbo Jonušo ir Boguslovo Radvilų architektu ir topografu, sudarė Tauragės ir Kėdainių miestų, Kėdainių dvaro, Raudondvario (prie Kauno), Svėdasų, Jašiūnų, Vyžuonų, Alantos miestelių, Vilijampolės (dab. Kauno priemiestis) ir apylinkių topografinius žemėlapius, Drūkšių ežero salos planą. 1645 m. sudarė Biržų kunigaikštystės žemėlapį. Po vienu iš sudarytų žemėlapių pasirašė Eques Lituanus (esąs Lietuvos bajoras).

1655–1659 m. tyrinėjo karinių įrenginių statybos problemas, studijavo karinės statybos veikalus. Parašė veikalą „Matematikos mokslų knygos“, kurio pirmasis tomas nebuvo išspausdintas, rankraštis dingo. Jame išdėstyti praktinio skaičiavimo metodai, būtini karinių įtvirtinimų specialistams, architektams, kartografams. Išlikusiame antrame tome analizuojami kartografavimo metodai, sutartiniai ženklai, aprašomi matavimo prietaisai. tomas iliustruotas jo sudarytais topografiniais žemėlapiais. Trečiame tome aprašomi Vakarų Europos tvirtovių tipai, jų statybos būdai, pateikiami techniniai apskaičiavimai ir konstrukcijų brėžiniai.

1660 m. persikėlė į Prūsiją ir dirbo topografu. 1663 m. Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas jam pavedė parengti ištisinio kartografavimo projektą ir sudaryti visos Prūsijos generalinį žemėlapį. pagal šį projektą su sūnumi Janu Juzefu topografavo Mozūrijos ežeryną, Reino, Rastenburgo, Leceno, Karaliaučiaus apylinkes, Notangą, Sembą, Kuršių marias. Sudarė 44 žemėlapius, daugiausia masteliu 1:100 000.

1667 m. suprojektavo barokinius Vilkūnų rūmus prie Karaliaučiaus, 1668 m. – Prasų rūmus prie Rastenburgo, įvairios paskirties rūmų Piliavoje, Gumbinėje, Labguvoje, Karaliaučiuje, Klaipėdoje. 1670 m. nupiešė Klaipėdos miesto panoramą.

Veikale „Įrodymas tiesos...“ rašė apie skitai|skitus ir sarmatai|sarmatus, gyvenusius tarp Baltijos jūros, Vyslos ir Volgos.

Bibliografija

• Matematikos mokslų knygos (Księgi nauk matematycznych), 3 t. 1655–1659 m.
• Architectura militaris arba karinė statyba (Architectura militaris, to jest budownictwo wojenne), 1659
• Artilerija (Artilleria, to jest nauka o działach i o wszelkiej armacie strzelbowej)
• Įrodymas tiesos… (Dowód prawdziwy Istoryi o najwyższej Monarchiej Scythiej Sarmacyi)

Literatūra

• E. Gečiauskas. Matematikas ir kartografas Juozas Narūnavičius-Naronskis (1610–1678) // Lietuvos matematikos rinkinys, 44 (spec. nr.), 2004 m., p. 447–449.
• A. Samas. Žemėlapiai ir jų kūrėjai, Vilnius, 1997 m.
• Karol Buczek. The History of Polish Cartography (From the 15th to the 18th Century), Amsterdam 1982.
• Z. Lietz. Józef Naronowicz-Naroński – kartograf Prus Ksiazecych (ok. 1616–1678), Komunikaty Mazursko-Warminskie, 1969, Nr. 1 (103), Seiten 19–33