Juozas Narakas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Narakas

Gimė 1899 m. gruodžio 5 d.
Bružiai, Smilgių valsčius
Mirė 1989 m. rugpjūčio 6 d. (89 m.)
Geteborgas, Švedija

Sutuoktinis(-ė) Valerija Urbaitytė-Žilinskienė

Veikla
Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas
Pareigos Vidaus reikalų ministras

Alma mater Čekoslovakijos generalinio štabo akademija

Žymūs apdovanojimai

Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas

<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Juozas Narakas (g. 1899 m. gruodžio 5 d. Bružių bajorkaimis, Smilgių valsčius, dab. Radviliškio rajonas1989 m. rugpjūčio 6 d. Geteborgas, Švedija) – Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas.

Biografija

Juozas Narakas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje, tačiau brandos atestatą 1926 m. gavo Ukmergės gimnazijoje, nes, prasidėjus Lietuvos nepriklausomybės kovoms, 1919 m. kovo mėn. jis nesvyruodamas tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Tų pačių metų pabaigoje baigė karo mokyklą ir paskirtas į Ketvirtąjį pėstininkų pulką 1920 m. dalyvavo kovose su lenkais. Šiose kovose buvo sužeistas. 1923 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, perkeltas tarnauti į karo aviaciją. 1924 m. baigė Karo aviacijos karininkų kursus. 1926 m. jam suteiktas majoro laipsnis. 1927 m. paskirtas 1-osios naikintuvų eskadrilės vadu. Tarnaudamas kariuomenėje studijavo Lietuvos universiteto Technikos fakultete.

1929 m. baigė Prahos karo akademiją, 1929 m. lapkričio mėn. paskirtas Karo aviacijos štabo viršininku, vėliau Karo aviacijos viršininko padėjėjas. 1932 m. Generalinio štabo pulkininkas leitenantas.

1934 m. birželio 7 d. vienas iš voldemarininkų organizuoto perversmo vadovų. Nepasisekus voldemarininkų pučui, 1934 m. liepos 15 d. pučo organizatoriai Petras Kubiliūnas, Juozas Narakas ir Juozas Bačkus Karo lauko teismo buvo nuteisti mirti. Padavus malonės prašymus, bausmė sušvelninta iki 12 metų kalėjimo. 1936 m. bausmė dovanota ir jis paleistas iš kalėjimo. 1938 m. gražintos pilietinės teisės ir karinis laipsnis.

19371940 m. Prekybos ir pramonės rūmų referentas. Nuo 1938 m. žurnalo „Lietuvos sparnai“ vyriausias redaktorius. TSRS okupavus Lietuvą iš darbo buvo atleistas, 1941 m. vasario mėn. NKVD suimtas ir įkalintas Kaune. Vokiečiams pradėjus karą ir prasidėjus Lietuvos aktyvistų fronto organizuotam Birželio sukilimui, birželio 23 d. iš kalėjimo išlaisvintas įsijungė į sukilėlių pradėtą kovą.

Sudarius Laikinąją Juozo Ambrazevičiaus vyriausybę, Vidaus reikalų ministras, vėliau – viceministras. Vokiečių okupacinei valdžiai paleidus vyriausybę, 1942 m. birželio mėn. paskirtas Vidaus reikalų tarėjo pavaduotoju, tarėju. Jam teko vykdyti okupacinės valdžios nurodymus, bet ne visus juos vykdyti sutiko. Už pasipriešinimą jaunimo mobilizacijai 1943 m. suimtas ir kartu su kitais įkaitais išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. sausio 25 d. pradėjus Štuthofo stovyklos evakuaciją, lydimas 80 esesininkų ėjo kolonoje su kitais 823 kaliniais, bet išsekęs liko Žukovo kaime su pirma kolona.[1] 1945 m. sausio mėn. netoli Lemborko sąjungininkų išlaisvintas. Po karo išvyko į Švediją.

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Petras Juknevičius. Tėvynė. 2006 m. gegužės 10 d., Nr. 36 (6410)
  2. . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. - 50 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: