Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Juozas Vėbra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juozas Vėbra

Gimė 1901 m. balandžio 20 d.
Gentiniai, Rokiškio rajonas
Mirė 1994 m. vasario 4 d. (92 m.)

Sutuoktinis(-ė) Genovaitė Židonytė-Vėbrienė
Vaikai

Silvija Lipnickienė, Vaiva Radasta Vėbraitė, Evaldas Vėbra, Aristidas Vėbra


Veikla
savanoris, pulkininkas, chemikas, inžinierius, išradėjas

Alma mater Tulūzos universitetas

Juozas Vėbra (1901 m. balandžio 20 d. Gentiniuose, Rokiškio raj. – 1994 m. vasario 4 d., palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kariuomenės savanoris, pulkininkas, chemijos mokslų daktaras, inžinierius, išradėjas.

Biografija

Baigė Panevėžio gimnaziją. Nuo 1919 m. savanoris Panevėžio batalione. Daktaro laipsniu baigė Tulūzos universitetą.

1936 m. suprojektavo Lietuvos Tyrimų laboratorijos korpusą ir jame įrengė modernią Ginklavimo tyrimo laboratoriją. 1940 m. ši laboratorija perduota Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). 1940–1943 m. VDU Organinės chemijos technologijos katedros vedėjas.

Vienas 1941 m. Birželio sukilimo karinių vadovų. 19441945 m. kalintas vokiečių gestapo.

Nuo 1949 m. gyveno JAV. Du dešimtmečius dirbo chemijos pramonės tyrimų laboratorijose. Daugelio išradimų chemijos srityje autorius. Savo laisvalaikį skyrė lietuvybei, dalyvavo įvairių tautinių organizacijų veikloje, lietuvių renginiuose skaitydavo pranešimus reikšmingų sukakčių progomis, ragino remti lietuvišką spaudą.

Žmona Genovaitė Židonytė-Vėbrienė – romanistė ir bibliotekininkė, lyginamosios literatūros daktarė, parašiusi prancūzų kalba monografiją apie poetą Oskarą Milašių.

Atminimo įamžinimas

2001 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

2001 m. balandžio 28 d. KTU Cheminės technologijos fakulteto „A“ korpuse 100-ųjų gimimo metinių proga atidengta memorialinė lenta.

2009 m. birželio 20 d. VDU rektorato rūmų (K. Donelaičio g. 52) II a. vestibiulyje atidengta memorialinė lenta su 1941 m. Birželio sukilimo ir LAF vadų Juozo Ambrazevičiaus, Vytauto Bulvičiaus, Adolfo Damušio, Pilypo Naručio, Leono Prapuolenio ir Juozo Vėbros bareljefais (skulpt. Stasys Žirgulis).

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: