Juras Požela (1925)
Juras Požela | |
---|---|
| |
Gimė | 1925 m. gruodžio 5 d. Maskvoje |
Mirė | † 2014 m. lapkričio 20 d. Vilniuje |
| |
Sutuoktinis(-ė) |
|
Vaikai | |
| |
Veikla | fizika, vadovavimas
|
Sritis | kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokykla Lietuvoje, Lietuvos mokslų akademija
|
Pareigos |
|
| |
Išsilavinimas | |
| |
Žinomas už | J. Poželos mokslo mokykla |
Nuopelnai | moksliniai darbai puslaidininkių fizikos srityje ir pirmąsis Lietuvoje atradimas; Kietojo kūno plazmos ir puslaidininkių karštųjų elektronų fizikos mokyklos Lietuvoje sukūrimas; Lietuvos mokslų akademijos puslaidininkių fizikos instituto įkūrimas; ilgametis vadovavimas Lietuvos mokslų akademijai |
Juras Požela (1925 m. gruodžio 5 d., Maskvoje – 2014 m. lapkričio 20 d. Vilniuje) – fizikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių karštųjų elektronų fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, akademikas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, visuomenės ir politinis veikėjas.
Vaikystė
Juro Poželos vaikystė prabėgo Maskvoje daugelio labai turtingos dvasios žmonių apsupty ir jų įtakoje, bet taip pat buvo kupina ir daugybės skaudžių įvykių. Augo su motina Eugenija Tautkaite bei jos sesers Domicelės Elenos (Vinco Kapsuko žmonos) šeima. Mažąji Jurą padėjo globoti Tautkų giminė – dėdė Klemensas, tetos Mikalina ir Vincenta, emigravusios iš gražiausio Lietuvos kaimo Pašušvio, įskiepijusios meilę gimtam kraštui – Lietuvai.
Didelę įtaką jam padarė tėvo bendražygiai, kuriems meilė Lietuvai, gimtai kalbai neprieštaravo komunizmo idėjoms. „Aš be galo dėkingas savo motinai, kuri auklėjo mane tėvo pasaulėžiūros dvasia“ – niekad nepamiršo J. Požela. [1]
1933 m. Juras pradėjo mokytis 122-je Maskvos vidurinėje mokykloje. Jis su motina gyveno komunaliniame bute[2], kur be Tautkų šeimos glaudėsi dar penkios šeimos. Daug įtakos turėjo buto kaimynai, žymūs Rusijos inteligentijos atstovai, teatro ir kino žvaigždės. Tarp jų Liaudies artistas Sergiejus Blinikovas, dailininkas-grafikas Grigorijus Beršadskis.
Jaunystė
Tačiau visa ši kukli, turininga ir laiminga gerovė baigėsi 1937 metų rudenį. Motina buvo ištremta aštuoneriems metams, teta Domicėlė buvo sušaudyta, dėdė Klemensas įkalintas dešimčiai metų. Visi lietuvių komunistai Maskvoje buvo represuoti.
NKVD veikė savo tradiciniais metodais: keli ginkluoti vyrai atėjo naktį, padarė kambaryje kratą, atėmė dokumentus, pažadino ir Jurą. Motina dar spėjo atsisveikinti su sūnumi, apraminti jį, perduoti jam savo laikrodį – atminimui: juk nežinojo, ar dar teks kada susitikti. Sūnus padėtį suprato – jau buvo nebe mažas, ir tokios istorijos tada Maskvoje buvo kasdienybė… Motinos reakcija į šį įvykį buvo tokia pat, kaip ir daugelio to meto idėjinių komunistų: tai klaida, nesusipratimas, J. Stalinas apie tai nieko nežino, ir netrukus klaidos bus ištaisytos… Deja, tai nebuvo klaida, o sąmoninga valdžios politika: tetos Domicelės Elenos Jurui taip ir nebeteko pamatyti, o savo motiną išvydo tik 1943 metais, beveik po šešerių metų pertraukos.
Jurą, netekusi tėvų, globojo tetos Mikalina ir Vincenta. Netrukus V. Kapsuko vaikus: dukteris Jūrą (15 metų), Leną (10 metų) ir sūnų Vincą (13 metų) irgi išmetė iš buto vyriausybiniame name. Todėl jie atsikraustė pas Jurą ir jo tetas, ir taip gana ankštai gyvenusius. Žinoma, tetos Mikalina ir Vincė ėmėsi globoti visus keturis vaikus, dėl to jų ir neišgabeno į vaikų namus. Bet jų ištekliai buvo menki, padėtis tapo katastrofiška.
Tačiau visa kita liko kaip buvę: mokykloje vaikai tebesijautė raupsuotaisiais – dėl savo kilmės iš liaudies priešų šeimų.
V. Kapsuko ir K. Poželos vaikams padėjo Georgijus Dimitrovas, vienas iš Kominterno vadovų: jo rūpesčiu jiems grąžino pensijas, davė du didesnius kambarius naujame name [ул.Валовая]. Ten J. Požela ir V. Mickevičius gyveno ir vėliau, studijuodami Maskvos universitete.
Mokyklinės mintys
Mokykloje Jurą domino daug kas: piešimas, matematika, technikos naujovės. Labai patiko mokslinė-fantastinė literatūra.
J. Požela prisimena „Mokykloje Maskvoje turėjau gerą matematikos mokytoją, šis dalykas man sekėsi, ypač geometrijos uždaviniai: kilo noras pačiam kažką įrodyti – ne tik namų darbus padaryti, atsirado orientacija moksle. Dar didelį įspūdį padarė Ž. Verno knygos, Aleksėjaus Tolstojaus[3] „Inžinieriaus Garino hiperboloidas“, kur aprašyta, kiek daug gali nuveikti žmogus, turintis mokslo žinių. Todėl nieko nelaukdamas bandžiau projektuoti povandeninį laivą – kaip kapitonas Nemas, ir hiperboloidą, panaudodamas tam lešį ir bandydamas ištiesinti saulės spindulius.
Mokykloje man didelį įspūdį padarė vaikams skirta knyga „Protingos mašinos“ – apie automatus ir robotus. Eiti į mokslą paskatino ir savo jėgų išbandymai, kuriuos jau tada esu atlikęs. Kartą gavau užduotį parašyti referatą apie A. Puškiną ir dekabristus. Tai man buvo pirma proga pasidomėti istorijos įvykiais, analizuoti juos ir pareikšti apie tai savo nuomonę – o tai juk vienas iš mokslinio darbo elementų. Tada dar vieną savo jėgų išbandymą padariau matematikoje: perskaitęs žurnale „Pionier“ vieno akademiko – matematiko straipsnį apie pirminius (nedaliuosius) skaičius (3, 5, 7, 11 ir t.t), pabandžiau išvesti formulę, surasti dėsningumus, kaip ta skaičių eilė išsidėsto, ir prisimenu, kažką man pavyko padaryti.“
Karo metai
1941 m. vasarą prasidėjęs karas viską sujaukė. Vidurines mokyklas toliau galėjo lankyti tik baigiamųjų klasių (7, 10-tos) moksleiviai – todėl Jurui teko tęsti mokslus amatų mokykloje prie V. Voitovičiaus vagonų remonto gamyklos Maskvoje.
Juras tapo tekintoju, vėliau – tekinimo staklių derintoju, dirbti teko sunkiai, po 12–16 valandų kasdien.
1943 m. spalį, sulaukęs beveik 18 metų J. Požela savanoriu išėjo į kariuomenę, kur tarnavo 16 lietuviškoje divizijoje. Į Lietuvą J. Požela įžengė kartu su Tarybine armija 1944 m. ir būdamas devyniolikos metų pirmą kartą pamatė gimtąją tėvų žemę. Karui pasibaigus jo tarnybos pulkas įsikūrė Vilniuje, Antakalnyje, Kosciuškos gatvėje. Čia jis tarnavo iki 1945 m. gruodžio.
Vėl mokslai
Dar prieš demobilizaciją vadams leidus 1945 m. rudenį pradėjo mokytis Vilniaus I. Černiachovskio gimnazijoje. J. Požela nebuvo eilinis gimnazistas: per vienus mokslo metus, o tiksliau per pusmetį, jis sugebėjo baigti dvi paskutines gimnazijos klases ir lygiagrečiai pirmąjį kursą Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete.
Universitetinės studijos
1946–1948 m. J. Požela studijavo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos ir matematikos fakultete.
1948 m. išvyko studijuoti į Maskvos Lomonosovo universiteto Fizikos fakultetą, kurį baigė 1951 m. J. Poželos priešdiplominė praktika bei diplominis darbas tema: “Kosminių spindulių tyrimas stratosferoje” buvo atlikti ekspedicijoje Pamyro kalnuose. Kosminių spindulių tyrimai su aparatūra, kuri buvo pakeliama vandenilio balionais į 15–18 km. aukštį, perduodant radijo bangomis matavimų rezultatus buvo aukščiausio lygio eksperimentinio darbo mokykla – J. Poželos mokslinio darbo pradžia.
1952–1956 m. jis mokėsi TSRS MA Puslaidininkių instituto aspirantūroje Leningrade, ir 1956 m. Leningrado valstybinio universiteto Fizikos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato disertaciją tema: “Kai kurių puslaidininkių savybės stipriuose elektriniuose laukuose”. Aspiranto J. Poželos moksliniu vadovu buvo garsus kieto kūno fizikos klasikas akademikas Abram Jofė. Aktualiausių mokslinių darbų, vykdomų puslaidininkių fizikos bei kitose fizikos srityse aptarimai jo seminaruose, buvo neįkainojama mokslo patyrimo mokykla. A. Jofė pasiūlė pratęsti jo darbus tiriant puslaidininkių elektrinį laidumą stipriuose elekriniuose laukuose. Tokiuose stipriuose laukuose elektronai įkaista iki daug aukštesnės temperatūros nei tiriamo kristalo temperatūra. Karštųjų elektronų tyrimai tapo J. Poželos tolimesnės mokslinės veiklos pagrindu.
Darbinė veikla
Baigus aspirantūros studijas Leningrade J. Požela 1956 m. gavo paskyrimą dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir technikos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
- 1956–1958 m. m. – Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto (FMI) vyriausias mokslinis bendradarbis.
- 1958–1963 m. – FMI sektoriaus vadovas ir direktoriaus pavaduotojas.
- 1963–1967 m. – Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto direktorius.
- 1967–1985 m. – naujai įkurto Lietuvos mokslų akademijos Puslaidininkių fizikos instituto (PFI) direktorius.
- 1972–1984 m. – Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas.
- 1984–1992 m. – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas.
- 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.
- 1992–1996 m. – Tarptautinio mokslinės kultūros centro Lietuvos skyriaus prezidentas.
- 1996–2010 m. – Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
- Nuo 2010 m. – Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasos mokslo darbuotojas.
Akademinė ir mokslinė veikla
1964 m. Juras Požela A. Jofės Fizikos ir technikos institute Leningrade apgynė daktaratą tema „Krūvininkų įkaitimo efekto tyrimas puslaidininkiuose ir jo taikymas radioelektronikoje“. Už tą darbą Jurui Poželai buvo suteiktas „Fizikos mokslų daktaro“ (habilituoto) vardas.
- 1958–1977 m. dėstė Vilniaus universitete (VU) ir Vilniaus pedagoginiame institute (VPI) – naujausių krypčių puslaidininkių fizikos, elektronikos, plazminių elektromagnetinių bangų sklidimo laidžioje medžiagoje, bei superaukštojo dažnio srovės nestabilumų temomis. Šių, studentams fizikams skirtų paskaitų turinys buvo išdėstytas knygose ,,Plazma ir srovės nestabilumai fizikoje".
- Nuo 1966 m. – profesorius.
- 1968 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos akademiku.
- 1984 m. išrinktas Rusijos mokslų akademijos akademiku bei Europos fizikų draugijos tarybos nariu.
- 1991 m. išrinktas Europos mokslo ir meno akademijos /The European Academy of Sciences and Arts (in Salzburg)/ nariu.
- 1993 m. išrinktas Europos akademijos /Academia Europaea (in London)/ nariu.
Moksliniai tyrimai
Juro Poželos mokslinės veiklos kryptys: elektroniniai reiškiniai puslaidininkių hetero – ir nanodariniuose stipriuose elektriniuose laukuose, elektromagnetinių laukų sąveika su kieto kūno plazma, superaukšto dažnio puslaidininkinių prietaisų kūrimas.
Tai – bazinių fizikinių reiškinių tyrimai, sąlygojantys puslaidininkių elektronikos revoliucinį vystymąsi. Tai – sparčiųjų tranzistorių, kompiuterių, televizijos, informacijos perdavimo ir apdorojimo sistemų, mobiliųjų ryšių sistemų, radiolokacijos bei elektromagnetinės diagnostikos medicinoje vystymas.
Juras Požela tyrė karštųjų elektronų emisiją ir kitus su jais susijusius reiškinius puslaidininkiuose, esančiuose nehomogeniškuose superaukšto dažnio elektriniuose laukuose, griūtinę jonizaciją puslaidininkiuose, karštųjų krūvininkų injekciją ir jų nulemtą aukšto dažnio elektromagnetinių virpesių generaciją dioduose, elektromagnetinių bangų sklidimą ir elektros srovės nestabilumus puslaidininkių plazmoje. Taip pat sukūrė naujus elektronų spektro diagnostikos metodus puslaidininkiuose helikoninėms bangoms nesuardant medžiagos. [4].
Juras Požela yra daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, apie 100 išradimų, 9 monografijų autorius ir bendraautoris. Parengė 48 mokslo daktarus, iš kurių 8 apgynė habilitacinius darbus.
Moksliniai pasiekimai ir įvertinimas
Ypač pažymėtini J. Poželos sėkmingai atlikti darbai, plečiant puslaidininkinių prietaisų darbinio dažnio ruožą nuo 10 iki 10 000 GHz:
1. Elektronų įšilimo stipriuose superaukštojo dažnio, 10 GHz, elektriniuose laukuose matavimo metodų sukūrimas ir eksperimentinis stebėjimas.
Buvo atrasti nauji reiškiniai, sąlygoti karštųjų elektronų išilimo puslaidininkiuose: termoelektrovara, emisija, fotoelektrovara, srovės fluktuacijos, srovės nešėjų generacija ir rekombinacija, netiesinis laidumas, absoliučiai neigiama varža bei neinercinis srovės įsisotinimas ir smūginė jonizacija stipriuose elektriniuose laukuose. Vienas netiesinio laidumo pavyzdžių – bigradientinis efektas (stebėtas S. Ašmonto, J. Poželos ir K. Repšo), oficialiai registruotas kaip TSRS atradimas Nr. 185 – pirmasis atradimas Lietuvoje.
Visi minėti karštųjų elektronų pernašos ypatumai apsprendžia puslaidininkinių elektroninių prietaisų parametrus iš kitos pusės atveria kelius kurti naujus prietaisus, naujais principais. Buvo sukurti stiprių impulsinų SAD laukų impulsų matuokliai.
Šie darbai buvo publikuoti monografijose: В. Денис, Ю. Пожела, Горячие электроны, Вильнюс, Минтис, 1971 ir Ю.К. Пожела, Плазма и токовые неустойчивости в полупроводниках, Наука, Москва, 1977 (J. Pozhela, Plasma and Current Instabilities in Semiconductors, Oxford, Pergamon Press, 1981) bei straipsniuose (virš 200) Lietuvos, Rusijos bei kitų šalių žurnaluose 1960–1990 m. laikotarpiu. Taip pat įvertinti dviem LTSR valstybinėm premijom (1965 ir 1982 m.).
Tai sparčiosios informacijos apdorojimo elektronikos pagrindu dažnių ruožas. Darbai šioje srityje buvo vykdomi keturiomis kryptimis:
2. 100 GHz dažnio ruožo įsisavinimas
- Griūtinė jonizacija.
Dar 1960 m. J. Požela eksperimentiškai stebėjo elektronų- skylių porų, sukurtų griūtinės jonizacijos būdu, injekciją ir dreifą. Vėliau nustatė, kad injektuota elektronų-skylių plazma yra nestabili. Daugelio mokslininkų elektronų- skylių plazmos svyravimų, sukurtų griūtinės jonizacijos metu, tyrimai parodė, kad šių svyravimų dažnis gali viršyti 100 GHz. Puslaidininkinių prietaisų, dirbančių šiame dažnių ruože, neegzistavo. 1978 m. lavininiai-griūtiniai diodai, sukurti dalyvaujant J. Poželai, buvo greičiausi pasaulyje superaukštojo dažnio puslaidininkiniai generatoriai.
Už šį darbą J. Poželai (su kitais) buvo suteiktas aukščiausias TSRS apdovanojimas už mokslą – Lenino premija (1978 m.) už “Superaukštojo dažnio elektromagnetinių svyravimų generacijos ir stiprinimo puslaidininkiuose griūtinės jonizacijos sąlygomis teorinių bei eksperimentinių tyrimų kompleksą ir naujos klasės puslaidininkinių prietaisų griūtinių-dreifinių diodų sukūrimą”.
- Gano efektas (Gunn effect)
(Efektinės masės didėjimas, didėjant elektronų energijai). Pagrindinis fizikinis procesas, apsprendžiantis Gano efektą – tarpslėninis elektronų permetimas – buvo detaliai J. Poželos kartu su A. Reklaičiu ir A. Matulioniu teoriškai ištirtas Monte-Karlo metodu. Šie darbai cituojami šimtais kartų. Gano efekto teorijos bei eksperimentinių tyrimų apžvalga ir analizė padaryta 1975 m. J. Poželos (kartu su M. Levinšteinu ir M. Šuru) knygoje: M. Левинштейн, Ю. Пожела, М. Шур, Эффект Ганна, Москва, Сов. Радио, 1975.
- Elektromagnetiniai laukai įmagnetintoje plazmoje puslaidininkiuose
Įmagnetintoje elektroninėje plazmoje sklinda magnetoplazminės bangos. Plazmos ir srovės nestabilumų reiškiniai plačiai ištirti 40 straipsnių (1977-84 m.) ir aprašyti knygose: Ю.К. Пожела, Плазма и токовые неустойчивости в полупроводниках, Наука, Москва, 1977 ir J. Pozhela, Plasma and current instabilities in semiconductors, Pergamon Press, Oxford, 1981. Šių giliai prasiskverbiančių magnetoplazminių bangų pagrindu buvo sukurta nauja, medžiagos neardanti medžiagos parametrų kontrolės metodika – Helikoninė spektroskopija. Ši technika rado platų pritaikymą puslaidininkinių medžiagų ir prietaisų gamyklose. Buvo sukurti magnetinio lauko jutikliai. Šie darbai buvo įvertinti TSRS valstybine premija 1988 m.
- Lauko tranzistorių spartos didinimas, mažinant dvimačių elektronų kvantinėje duobėje sklaidą fononais.
Teoriškai bei eksperimentiškai ištirta karštųjų elektronų kvantinėje duobėje sklaida optiniais fononais, reguliuojant puslaidininkinių hetero- ir nanodarinių, sudarančių tranzistorių, sudėtį. Parodyta, kad dvimačiuose dariniuose dominuojantis elektronų sklaidos mechanizmas yra paviršiniai fononai. Pasiūlyti efektyvūs metodai mažinti elektronų sklaidą kvantuojant fononų pagavimą į kvantinę duobę ir įterpiant į ją plonus fononinius barjerus. In0.7Ga0.3As kvantinėje duobėje su 4 nm pločio InAs intarpu pasiekta judrio vertė 13000 cm2 dreifinis greitis viršija 3´107cm/s.
Šių darinių pagrindu 2012-13 m. Rusijos MA SAD puslaidininkių elektronikos institute, dalyvaujant J. Poželai ir K. Poželai, sukurti spartieji InGaAs/InAlAs tranzistoriai (su įterptu InAs barjeru) su ribiniu srovės stiprinimo vidiniu dažniu, siekiančiu 700–800 GHz, t.y. vieni greičiausių pasaulyje. Šie tranzistoriai yra baziniai elementai, galintys kokybiškai pagerinti radiolokacines sistemas ir kurti naujo tipo ypač saugaus lokalinio ryšio sistemas.
Tranzistorių fizika yra aprašyta knygose: Ю. Пожела, В. Юцене, Физика сверхбыстродействующих транзисторов, Мокслас, Вильнюс, 1985; J. Požela, Physics of high-speed transistors, Plenum Press, New York and London, 1993; Y.K. Pozhela, “Transport parameters from microwave conductivity and noise measurements”, in: Hot-Electron Transport in Semiconductors, Ed. L. Reggiani, Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, New York, Tokyo, 1985; ir 85 straipsniuose (1985–2013).
3. Elektromagnetinių bangų 10 000 GHz dažnių ruože sąveikos su fononais ir laisvaisiais elektronais puslaidininkiuose tyrimai
Šie tyrimai atskleidė galimybes kurti puslaidininkinius prietaisus šiame ruože, kuriame tranzistoriai jau neveikia.
1) Buvo parodyta, kad sukryžmintuose elektriniuose ir magnetiniuose laukuose skylinio laidumo germanyje susidaro sunkių ir lengvų skylių inversinė užpilda. J. Poželai dalyvaujant šio efekto pagrindu buvo sukurtas puslaidininkinis lazeris terahercų dažnių ruože (1986 m.). J. Poželos mokinių ir kolegų darbas šioje srityje buvo įvertintas TSRS valstybine premija (1987 m.).
2) 2013 m. kartu su K. Požela, E. Širmuliu, A. Šilėnu ir V. Juciene atrastas naujas reiškinys – rezonansinė termostimuliuota emisija 7–8 ir 15 THz dažnių ruože iš stipriai legiruotų polinių puslaidininkinių darinių. Šio reiškinio pagrindu kuriami naujo tipo didelio galingumo THz spinduliuotės šaltiniai ir detektoriai. Pastaraisiais metais THz dažnių bangos randa platų pritaikymą medžiagų neardančioje kontrolėje, medicininėje diagnostikoje, biologinių molekulinių rezonansų nustatyme, dailės kūrinių diagnostikoje ir kt.
J. Poželos mokslo mokykla
"Toje vadinamoje mokslo mokykloje aš nebuvau mokytojas – niekada nemokiau, nepamokslavau. Pagaliau tai nebuvo mokykla visiems įprasta prasme, o bendradarbiavimas kartu sprendžiant mokslines problemas“ /J. Požela/
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Juro Poželos mokslo mokykla.
Pradžia
Nuo 1958 m. Fizikos ir matematikos institute (FMI) „Puslaidininkių elektronikos“ sektoriuje J. Požela užsiėmė puslaidininkių savybių tyrimais superaukštojo dažnio (SAD, 10 GHz) stipriuose elektriniuose laukuose. SAD metodikos pritaikymas leido sėkmingai ištirti puslaidininkių elektronų savybes ir užimti lyderio pozicijas šiuose tyrimuose.
1960 m. tarptautinėje puslaidininkių fizikos konferencijoje susipažino su su užsienio mokslininkais, tiriančiais srovės nestabilumus puslaidininkiuose, kurių tyrimui vėliau ir jis atidavė nemažą savo gyvenimo dalį.
Tarptautinis pripažinimas
Po 1962 m. J. Poželos pranešimo tarptautinėje puslaidininkių konferencijoje Eksetere (Anglijoje) apie karštųjų elektronų tyrimus germanyje ir silicyje, prasidėjo tarptautinis pripažinimas ir jo mokyklos kūrimas.
1964 m. Juro Poželos daktaro disertacija buvo pirmoji fiziko-eksperimentatoriaus daktaro disertacija Lietuvoje, apginta pokaryje.
1964 m. prasidėjo naujas J. Poželos mokslinės veiklos etapas – plazmos puslaidininkiuose tyrimai. Šią ideją jis parsivežė iš konferencijos (po to stažuotės) Paryžiuje ir ėmėsi organizuoti intensyvius magnetoplazminių bangų sklidimo kietuose kūnuose tyrimus.
Vėliau karštuosius elektronus pakeitė plazmos tyrimai, o šiuos – greitaveikiai tranzistoriai, nanostruktūros. Tiriant puslaidininkių savybes stipriuose elektriniuose laukuose, buvo atrasta daug naujų reiškinių, sąlygotų karštųjų elektronų įšilimo, kai elektronų temperatūra tampa daug aukštesnė už paties tiriamojo puslaidininkinio kristalo temperatūrą.
1970 m. Juras su savo mokiniais pastebėjo bigradientinį efektą, kai elektrinis laukas nehomogeniškai įkaitina elektronus. 1977 m. šis reiškinys buvo įregistruotas TSRS atradimų registre kaip TSRS atradimas Nr. 185. Tai buvo pirmasis Lietuvoje padarytas atradimas.
J. Poželos mokyklos fundamentinių tyrimų kryptis ir intensyvi jų plėtra sąlygojo „Puslaidininkių fizikos instituto“ įkūrimą 1967 m.
Tolesnė J. Poželos mokyklos fundamentinių tyrimų kryptis buvo paieška naujų labai sparčių fizikinių reiškinių, susijusių su elektronų kaitinimu stipriu elektriniu lauku siekiant atrasti elektromagnetinių bangų generacijos ir stiprinimo metodus ir sukurti puslaidininkinius prietaisus neįsisavintame 10–104 GHz dažnių ruože.
Tarybiniais metais pasidarbavęs karštųjų elektronų ir plazmos nestabilumų srityje jau nepriklausomoje Lietuvoje Jis ėmiausi naujos darbų krypties – elektroninių procesų nanostruktūrose tyrimų.
Po to J. Poželos mokyklos „mokiniai“ jau sukūrė savo mokyklas ir sėkmingai tęsė jo pradėtus darbus.
Akademiko paskutiniųjų metų mokslinė veikla taip pat buvo pasaulinio lygio, svarūs darbai nuveikti bendradarbiaujant su CERN‘u.
Mokiniai
1979–1983 m. laikotarpiu habilituotais daktarais tapo su Juru Požela bendrus karštųjų elektronų sąlygotus tyrimus vykdantys 8 mokslininkai: K. Repšas, V. Bareikis, A. Reklaitis, A. Matulionis, S. Ašmontas ir magnetoplazminius reiškinius tiriantys R. Tolutis, R. Brazis, A. Laurinavičius.
1967–1989 metais Juras Požela buvo 48 mokslininkų, su kuriais vykdė bendrus mokslinius fizikinius tyrimus, kandidatinių disertacijų moksliniu vadovu.
Visuomeninė ir politinė veikla
1989–1990 m. – savarankiškos LKP narys
1990–2001 m. – Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) tarybos ir prezidiumo narys
1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.
2001–2006 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos narys, nuo 2006 m. garbės narys
1989 m. J. Požela pirmininkavo LTSR AT komisijai dėl 1939 metų Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių likvidavimo. Remdamasi komisijos išvadomis, Lietuvos Respublikos AT-Atkuriamasis Seimas priėmė 1990 metų vasario 7 d. nutarimą, kad TSRS ir Lietuvos Seimo 1940 metų liepos 21 dienos įstatymai yra neteisėti ir Lietuvos juridiškai nesaisto ir pasūlė pradėti dvišales derybas dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo
Įvertinimai
- 1965 m. – LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
- 1965 m. – LTSR valstybinė premija
- 1982 m. – LTSR valstybinė premija
- 1988 m. – TSRS valstybinė premija
- 1978 m. – Lenino premijos laureatas
- 1985 m. – Socialistinio darbo didvyris
- 1996 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius
- 2005 m. – Lietuvos mokslo premija
- 2008 m. – Nacionalinė pažangos premija (kartu su Artūru Žukausku už puslaidininkių fizikos vystymą)
Pomėgiai
Mokslo ir studijų laikais – futbolas, sachmatai, meškeriojimas.
Vėliau – futbolas, krepšinis ir ledo ritulys per televiziją, šachmatai su kompiuteriu.
Kilmė ir šeima
Tėvai – Karolis Požela, Juozapo (1896 m. vasario 29 d., Bardiškiai, Pakruojo valsčius – 1926 m. gruodžio 27 d. Kaune), žurnalistas, politinis veikėjas. Jis tapo politinių represijų auka ir buvo sušaudytas Kauno VI forte;
– Eugenija Tautkaitė-Poželienė, Antano (1899 m. gruodžio 20 d., Gatčina, Rusija – 1960 m. sausio 5 d. Vilniuje), literatė, rašytoja, mokytoja, politinė veikėja.
Sesuo – Maja Poželaitė (g. 1927 balandžio 25 d., Leningradas, Rusija), dailininkė.
Šeima – Rima Poželienė (iki 1953 m. Galušina, g. 1930 lapkričio 25 d., Baškirija, Rusija), filologė (Leningrado valstybinis universitetas, 1948–1953).
Vaikai – Elena Poželaitė (Brazdylienė, g. 1953 lapkričio 11 d., Vilnius), dailininkė; – Karolis Požela (g. 1960 sausio 24 d., Vilnius), fizikas (VU, 1978–1983), fizikos mokslų daktaras (1991).
Anūkai – Juras Požela (g. 1982 m. balandžio 12 d. Vilniuuje), informologas, žurnalistas, visuomenininkas, politikas, Seimo narys, ministras; – Elvita Brazdylytė (1982); – Justas Požela (1987); – Vytautė Brazdylytė (1988).
Proanūkiai – Kasparas Laucius (2010); – Joris Karolis Požela.
Bibliografija
- J. Požela ir V. Dienis. Karštieji elektronai, 1971. (rus.)
- J. Požela ir kt. Gano efektas, 1975. (rus.)
- J. Požela. Plazma ir srovės nestabilumai puslaidininkiuose, 1977. (rusų k., 1981 – anglų k.), (Nauka, 1977, rusų k.ir Oksfordas, 1981, anglų k.).?
- J. Požela ir kt. Karštųjų elektronų pernaša puslaidininkiuose, 1985. (angl.)
- J. Požela. Sparčiųjų tranzistorių fizika, 1989. (rusų k., 1993 – anglų k.)
- Monografijų serija „Elektronai puslaidininkiuose“ (nuo 1978 m.)
Galerija
Šaltiniai
- Asmeninis Juro Poželos tinklalapis
- R. Katilius „Juras Požela – fliuktuacijų mokslo Lietuvoje pradininkas“
- Matematikos ir informatikos institutas: Akademikas Juras Požela
- V.Jucienė, A.Šileika. Juro Poželos mokslinės ir visuomeninės veiklos apžvalga. / Kn. Juras Požela. Literatūros rodyklė, Lietuvos TSR Mokslų akademijos Centrinė biblioteka, Vilnius: 1985, 8-24 p.
- Jonas Rudokas. Akademikas Juras Požela: gyvenimas, atiduotas mokslui. – Vilnius: Margi raštai, 2005–572 p.
Parengė: Vida Jucienė, 2015 m.. |
|
Straipsnis „Juras Požela (1925)“ yra paskelbtas pavyzdiniu, taigi pripažintas vienu geriausių lietuviškosios Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui straipsnių. Jei matote, kaip pagerinti straipsnį nekenkiant prieš tai darytam darbui, visada prašome prisidėti. |