Jurbarkas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jurbarkas
   Jurbarkas COA.jpg   
Jurbarkas1.JPG
Miesto vaizdas nuo Nemuno pusės

Jurbarkas
55°04′41″N 22°46′01″E / 55.078°N 22.767°E / 55.078; 22.767 (Jurbarkas)Koordinatės:55°04′41″N 22°46′01″E / 55.078°N 22.767°E / 55.078; 22.767 (Jurbarkas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė: Vėliava Jurbarko rajono savivaldybė
Seniūnija: Jurbarko miesto seniūnija
Gyventojų: 11 232 (2011 m.)
Plotas: 13,28 km²
Tankumas (2011): 846 žm./km²
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)
Vardininkas: Jùrbarkas
Kilmininkas: Jùrbarko
Naudininkas: Jùrbarkui
Galininkas: Jùrbarką
Įnagininkas: Jùrbarku
Vietininkas: Jurbarkè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-74001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: JurbarkasVikiteka

Jurbarkas – miestas vidurio Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, nuo Tauragės nutolęs 45 km į pietryčius, nuo Kauno – 86 km į vakarus. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1907 m.)
Legenda cmentarz.svg Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose)
Legenda pomnik.svg Vytauto Didžiojo paminklas, pastatytas 1930 m.
Havezate 0gr.gif Jurbarko dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-74001)
RWB Krankenhaus.svg Rajono centrinė ligoninė
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Krašto istorijos muziejus Jurbarko dvaro teritorijoje
Kultūros rūmai
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Jurbarkas iš paukščio skrydžio
Kauno gatvė

Jurbarkas įsikūręs prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis ir Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas Jurbarko tiltas (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Jurbarkas OpenLayers žemėlapyje
Jurbarkas „WikiMapia“ žemėlapyje[4]
Jurbarkas TSRS topografiniame žemėlapyje[5][6].


Istorija

Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas

Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.[7]

Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.

1382 m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį Kęstutis pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo bombardas [8] Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko.

Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko valsčius. Miestelis minimas nuo 1540 m., 1611 m. lapkričio 4 d. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde. 1776 m. savivalda panaikinta, 1791 m. atkurta, 1792 m. viduryje vėl panaikinta.

XIX a. pastatyti dvaro rūmai.

1940 m. miestą nusiaubė gaisras, sudegė ~400 namų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.

Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.

1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1915 m. Jurbarko valsčiaus centras
1915–1917 m.  ? Jurbarko apskrities centras
19181947 m. Jurbarko valsčiaus centras Raseinių apskritis
1947–1950 m. Jurbarko apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Jurbarko rajono centras Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–2007 m. Jurbarko rajono savivaldybės centras Tauragės apskritis
2007 Jurbarko miesto seniūnija


Pavadinimo kilmė

Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg (asmenvardinis vietovardis). Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.[9]

Liaudies etimologija turi kitą versiją. Anot jos, kadaise kunigaikštis Palemonas turėjęs tris sūnus – Barką, Kūną ir Spėrą. Kartą visi išplaukę Nemunu: vyriausiasis Barkas nuplaukęs iki Jūros upės, pastatęs tenpilį ir pavadinęs ją Jurbarku.[10]

Kultūra

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra sporto centras ir mokykla, Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1904 m.*[2] 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
3 000 2 869 7 400 6 490 4 409 5 200 4 422 6 541
1974 m. 1976 m.[11] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. -
10 500 11 200 10 644 14 310 13 797 12 510 11 232 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Paminklas Vytautui Didžiajam

Garbės piliečiai

  • Ričardas Durbinas, JAV senatorius, kurio motina kilusi iš Jurbarko. Kartu su broliu viešėjo Lietuvoje, parėmė miesto ligoninę.
  • 2009 – Jonas Kubilius, matematikas, VU rektorius.

Patarlės


Sportas

Futbolas

Lengvoji atletika

Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas.[14]

Miestai partneriai

Šaltiniai

  1. Jurbarkas. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. 2,0 2,1 Юрбургъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона (Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas), Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 409 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Юрбургъ. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 900 psl. (rus.)
  4. Jurbarkas wikimapia.org
  5. Jurbarkas maps.vlasenko.net
  6. Jurbarkas loadmap.net
  7. Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta
  8. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 70 p.
  9. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 76–77 psl.
  10. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. // Kaunas, „Šviesa“, 2008. 101 psl.
  11. Jurbarkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 152 psl.
  12. 12,0 12,1 12,2 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  13. 13,0 13,1 13,2 Jurbarkas.
  14. "Jurbarkas 2003 (Lietuvių k.)." (xls) LLAF: 2003-09-20. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.
  • Jurbarkas. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 568 psl.
  • Jurbarkui – 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-41-4
  • Apie Jurbarką


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS