Jurbarko rajono savivaldybė
Jurbarko rajono savivaldybė | |||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | |||||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | ||||||||||||||||||
Apskritis: | Tauragės apskritis | ||||||||||||||||||
Centras: | Jurbarkas | ||||||||||||||||||
Meras: | Ričardas Juška | ||||||||||||||||||
Gyventojų: | 29 706 (2011 m.) | ||||||||||||||||||
Plotas: | 1507 km² (13) | ||||||||||||||||||
Tankumas : | 20 žm./km² | ||||||||||||||||||
Tinklalapis: | Savivaldybės svetainė | ||||||||||||||||||
Vikiteka: | Jurbarko rajono savivaldybėVikiteka | ||||||||||||||||||
|
Jurbarko rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Nemuno dešiniajame krante. Centras – Jurbarkas.
Geografija
Pro rajoną teka Mituva su intakais, rytinė riba – Dubysos žemupys, šiaurėje – Šešuvis su intaku Šaltuona. Telkšo 9 Jurbarko rajono ežerai, 6 tvenkiniai. Didžiausi miškai – Karšuvos girios dalis, Šimkaičių, Birbiliškės, Varnaitynės miškai.
Miškai, rezervatas, regioninis parkas
Didelę Jurbarko rajono dalį, 35 proc. savivaldybės teritorijos užima miškai. Pagrindinę urėdijos miškų dalį sudaro didžiulis vientisas Karšuvos girių masyvas. Miškai suskirstyti į dvylika girininkijų. Pusę miškų medyno sudaro spygliuočiai, likusi dalis – mišrieji ir lapuočiai miškai. Krašto miškai turtingi įvairios augmenijos ir gyvūnijos. Vakarinėje rajono dalyje yra Viešvilės rezervatas, panemune, nuo Šilinės į rytus driekiasi Panemunių regioninis parkas.
- Nemunas prie Molynės.jpg
Nemunas prie Molynės
|
Istorija
Jurbarko rajono savivaldybės istoriniai sąrašai |
2001 m. gyventojų surašymas |
2009 m. gyvenvietės |
2011 m. gyventojų surašymas |
2016 m. gyvenvietės |
2020 m. gyvenvietės |
- Išsamiau žr. Jurbarko rajonas
Jurbarko rajono savivaldybė įsteigta vietoje Jurbarko rajono pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą,[1] nors faktiškai savivaldos teisės tuometiniam Jurbarko rajonui suteiktos pagal 1990 m. vasario 12 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtą Vietos savivaldos pagrindų įstatymą. Jas įgyvendino Jurbarko rajono Liaudies deputatų taryba. Jurbarko rajono savivaldybė kaip juridinis vienetas pradėjo veikti į pirmąjį posėdį susirinkus 1995 m. kovo 25 d. išrinktai Jurbarko rajono savivaldybės tarybai.
2007 m. įkurta Jurbarko miesto seniūnija. 2009 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T2-158 įsteigtos 56 seniūnaitijos.
Savivaldybės istorija | ||||
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
2001 | 1507 | 37786 | 11 kaimo seniūnijų |
|
2011 | 30 186 | 12 seniūnijų | 2 miestai, 8 miesteliai, 351 kaimas, 8 viensėdžiai |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m. | |||||||||
1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | 2007 m. | 2011 m.sur.[2] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
41 892 | 41 624 | 40 511 | 40 351 | 37 786 | 37 353 | 35 616 | 29 706 | ||
|
2001 m. 98,7 proc. gyventojų sudarė lietuviai, 0,5 proc. rusai, 0,2 proc. vokiečiai, po 0,1 proc. – ukrainiečiai, lenkai, čigonai bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.
Gyvenvietės
Rajone yra:
- 2 miestai – Jurbarkas ir Smalininkai;
- 8 miesteliai – Eržvilkas, Raudonė, Seredžius, Stakiai, Šimkaičiai, Vadžgirys, Veliuona ir Viešvilė;
- 379 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):
- Jurbarkas – 13797
- Klausučiai – 1050
- Viešvilė – 1045
- Skirsnemunė – 905
- Jurbarkai – 898
- Veliuona – 883
- Seredžius – 749
- Raudonė – 716
- Smalininkai – 653
- Eržvilkas – 518
|
Etnografija ir tradicinė kultūra
Etnografiniu požiūriu Jurbarko rajonas nėra vientisas, nes teritorija jungia trijų skirtingų etninių regionų žemes: nuo Šventosios upelio į vakarus (Smalininkų ir Viešvilės seniūnijos) – šiaurės Skalva, lietuvininkų, Mažosios Lietuvos kraštas, į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Jurbarko – pietrytinės Karšuvos žemės, žemaitiškas regionas, dabar priklausantis Eržvilko ir Šimkaičių seniūnijoms, likusiai rajono savivaldybės daliai būdinga vakarų aukštaičių kultūra. Dar galima apčiuopti etnografinių žemių ribas, architektūros skirtumus, tarmes, tradicijas, papročius, gyvenimo būdo ypatumus, kulinarinio paveldo savitumus.
Kraštas turtingas savitos tradicinės kultūros. Pagal UNESCO rekomendacijas Jurbarko rajone yra užregistruoti 403 tradicinės kultūros puoselėtojai (asmenys), 13 tradicinės kultūros puoselėtojų (kolektyvų, bendruomenių), 9 dar gyvos tradicinės kultūros sritys ir rūšys, įgūdžiai, gebėjimai, 17 rajone iki šiol išsaugotų tradicinių švenčių, renginių.
Savivalda
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Jurbarko rajono savivaldybės administracija.
Seniūnijos
Rajone yra 12 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
- Eržvilko seniūnija (Eržvilkas)
- Girdžių seniūnija (Girdžiai)
- Juodaičių seniūnija (Juodaičiai)
- Jurbarko miesto seniūnija (Jurbarkas)
- Jurbarkų seniūnija (Jurbarkai)
- Raudonės seniūnija (Raudonė)
- Seredžiaus seniūnija (Seredžius)
- Skirsnemunės seniūnija (Skirsnemunė)
- Smalininkų seniūnija (Smalininkai)
- Šimkaičių seniūnija (Šimkaičiai)
- Veliuonos seniūnija (Veliuona)
- Viešvilės seniūnija (Viešvilė)
Švietimas
Bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų, gavusių brandos atestatus skaičius 2005–2012 m.[3]
Abiturientų skaičius (2005-2012) |
---|
100
200
300
400
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
|
Jurbarko rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
- Armeniškių pagrindinė mokykla (likviduota 2009 m.)
- Eržvilko gimnazija
- Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinė mokykla
- Girdžių pagrindinė mokykla
- Juodaičių pagrindinė mokykla
- Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
- Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinė mokykla
- Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla
- Pašaltuonio pagrindinė mokykla (likviduota)
- Raudonės pagrindinė mokykla
- Seredžiaus pagrindinė mokykla
- Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla
- Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinė mokykla
- Smalininkų specialioji mokykla
- Stakių pagrindinė mokykla (likviduota)
- Šimkaičių pagrindinė mokykla
- Vadžgirio pagrindinė mokykla
- Varlaukio Juozapo Gudavičiaus pagrindinė mokykla
- Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla
- Vertimų pagrindinė mokykla (likviduota 2009 m.)
- Viešvilės pagrindinė mokykla
- Vytėnų pagrindinė mokykla
Partnerystės ryšiai
Miestai, su kuriais Jurbarko rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:
- Rynas, Lenkija
- Belgija Laakdal, Belgija
- Ragainė, Rusija
- Bogense, Danija
- Berlyno Lichtenbergo rajonas, Vokietija
- Crailsheim, Vokietija
- Glamorgano slėnis, Velsas, Didžioji Britanija
- Dorstenas, Vokietija
- Borkenas, Vokietija
- Criuleni, Moldova
Šaltiniai
- ↑ Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ Birutė Stolytė. Lietuvos statistikos departamentas.