Jurgis Brėdikis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jurgis Brėdikis
Jurgis Bredikis 1.jpg

Gimė 1929 m. balandžio 30 d. (94 m.)
Prahoje (Čekoslovakija)
Susituokė 1960 m.
Danutė Danilevičiutė

Tėvas
Motina
Paulina Brėdikienė (Šidlauskaitė18901977)
Sesuo
Aldona Ramoškienė (Brėdikytė19241993)
Žmona
Danutė Brėdikienė (Danilevičiutė, g. 1934 m.)
Sūnus
Duktė

Veikla
kardiohirurgija, visuomeninė, politinė, diplomatinė, rašytojas
Pareigos
19521954KMI asistentas
19571964KMI asistentas, docentas
19641990KMI chirurgijos katedros vedėjas
19931994 – LR sveikatos apsaugos ministras
19951998 – LR ambasadorius Čekijoje, Vengrijoje, Turkijoje

Išsilavinimas

Nuopelnai
19591961 – Vienas širdies elektrinės stimuliacijos ir aritmijų chirurginio gydymo pradininkas pasaulyje
1969 – Širdies chirurgijos centro Kaune įkūrėjas
1985 – Sukūrė originalius kriochirurginius tachikardijų operacijų metodus ir jas įdiegė Lietuvoje, Vokietijoje, Čekijoje, Rusijoje

Jurgis Brėdikis (g. 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje - 2021 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos gydytojas-širdies chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, išradėjas, rašytojas, visuomenininkas, diplomatas, nusipelnęs Lietuvos mokslo darbuotojas, nusipelnęs gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos narys, Rusijos medicinos mokslų akademijos tikrasis narys, Europos natūralių mokslų akademijos narys, asociacijos „Šviesuva“ valdybos pirmininkas, Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas.

Jaunystės metai

Iki trijų metų praėjo Prahoje, kur diplomatu dirbo tėvas. Po to - gyvenimas Kaune. Nuo mažumos mėgo skaityti knygas. Žaisdamas su kitais vaikais imdavosi lyderio vaidmens.

1946 m. aukso medaliu baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. Mokydamasis domėjosi biologija ir literatūra, rašė ir redagavo mokyklos literatūrinį sienlaikraštį. Pradėjo sportuoti.

Universitetinės studijos

Su motociklu Kauno Laisvės alėjoje.
Viena ranka iškeldamas štangą 72.5 kg pasiekiau Lietuvos rekordą (1950).

19461952 m. studijavo Kauno medicinos institute. Domėjosi fiziologija ir chirurgija.

Buvo aktyvus sportininkas, dalyvaudavo aukštųjų mokyklų sportinėse plaukimo, miestučių, futbolo, gimnastikos varžybose. Buvo Kauno sunkumų kilnojimo rinktinės narys, tapo Lietuvos sunkumų kilnojimo rekordininku.

Baigė raudonu diplomu. Buvo paskirtas KMI hospitalinės chirurgijos katedros klinikiniu ordinatoriumi.

19541957 m. mokslo studijos I Maskvos (Rusija) medicinos instituto Operacinės chirurgijos ir topografinės anatomijos katedros aspirantūroje. Įgijo šios srities pedagogo patirtį.

1962 m. vienų metų doktarantūros studijos II Maskvos medicinos instituto doktorantūroje (Fakultetinės chirurgijos klinikoje).

Stažavimas JAV ir Vokietijos žymiausiose širdies chirurgijos centruose 1969 ir 1980 metais.

Akademinė ir mokslinė veikla

Su žmona Danute povestuvinėje kelionėje (1960).
Pirmoji širdies vožtuvo praplėtimo operacija Kaune 1978 m; asistuoja doc. A. Stropus ir prof. A. Smailys (kairėje).

1952 m. baigęs KMI Jurgis Brėdikis gavo paskyrimą dirbti Kauno medicinos institute (nuo 1998 m. Kauno medicinos universitetas) hospitalinės chirurgijos katedroje asistento pareigose.

1954 m. jis įstojo į aspirantūrą Maskvoje, kur vadovaujant akademikui prof. V.Kovanovui paruošė disertaciją tema "Širdies punkcijos anatominis ir eksperimentinis pagrindimas". Ją apgynė 1957 m. ir tapo medicinos mokslų kandidatu.

Nuo 1957 m. - KMI hospitalinės chirurgijos katedros asistentas, nuo 1963 m. – docentas.

1962 m. įstojo į II Maskvos medicinos instituto doktorantūrą (Fakultetinės chirurgijos klinikoje), kur paruošė disertaciją tema „Širdies elektrinė stimuliacija“ (moksliniai konsultantai – akademikai A.Bakulevas, Z.Januškevičius ir E.Babskij).

1963 m. Kaune apgynė disertaciją ir tapo habilituotu medicinos mokslų daktaru.

1964 m. suteiktas chirurgo profesoriaus vardas.

19641990 m. buvo Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas.

19911993 m. - kardiochirurginės klinikos vadovas.

Širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje, buvusioje TSRS ir Rytų Europoje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, kriogeninę techniką, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų.

Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą.

1960-1961 m. sukonstravo širdies elektrinį stimuliatorių ir 1961 m. balandžio 12 d. atliko pirmą Rytų Europoje elektrodų implantacijos į širdies raumenį operaciją Kaune.

Jam vadovaujant apginta virš 40 medicinos mokslų kandidatų ir daktarų. Be to, širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos metodų mokėsi organizuotuose kursuose ir seminaruose beveik 1500 gydytojų iš visų buvusių TSRS respublikų, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Kubos, Ganos ir kt. 13 monografijų ir vadovėlių autorius.

Daugiau kaip 60 išradimų autorius. Dauguma išradimų susiję su širdies chirurginių metodų tobulinimu. Sugebėjo išradimo dvasia „užkrėsti“ savo bendradarbius ir studentus. Reikšmingi yra originaliai sukurti tachikardijų panaikinimo uždaroje širdyje būdai panaudojant kriotechniką; jiems pripažintas autoriaus vardas ir paskelbti žymiausiame tarptautiniame moksliniame žurnale „Journal of Cardiovascular Surgery“, 1985.-Vol.90, N 1, psl. 61-67, taip pat, N.2, psl 199-205 ir psl. 206-211). Šią metodiką įdiegė operuodamas Berlino Charite klinikoje, Prahos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. Pirmas pasaulyje aritmijų chirurginiam gydymui panaudojo lazerį.

<sgallery>

Vaizdas:Jurgis Bredikis 10.jpg|Su studentais chirurgijos praktikos darbų metu. Vaizdas:Jurgis Bredikis 11.jpg|Eksperimente bandant kriochirurginį aparatą su studentu Audrium Brėdikiu. Vaizdas:Jurgis Bredikis 12.jpg|Su pagrindiniais mokslo bendražygiais profesoriais Eduardu Rimša (kairėje) ir Feliksu Bukausku. Vaizdas:Jurgis Bredikis 13.jpg|Širdies ritmo sutrikimų koregavimo operacija; asistuoja profesorius R. Benetis (greta) ir dr. Audrius Brėdikis.

</sgallery>

Moksliniai tyrimai

Juos galima skirstyti į klinikinius, kurie apėmė įvairias chirurgijos problemas ir į eksperimentinius; pastarieji daugiau ar mažiau buvo susiję su naujos technikos bandymais. Gavus teigiamus rezultatus sukurta aparatūra ir instrumentai buvo panaudojami klinikoje. Sukurti ir išrasti nauji diagnostikos ir gydymo metodai bei aparatai buvo įdiegti į klinikinę praktiką.

Dominavo mokslo tyrimai širdies elektrinio stimuliavimo ir aritmijų židinių destrukcijos, naudojant krio- bei lazerio energiją, srityje.

Mokslo organizacinė veikla

Pranešimas mokslinės konferencijos metu.

Aktyviai dalyvavo daugelio mokslo draugijų veikloje:

  • Lietuvoje įkūrė medicinos technikos draugiją ir buvo ilgalaikis jos pirmininkas;
  • Chirurgų draugijos vicepirmininkas;
  • „Žinijos“ draugijos narys;
  • Širdies chirurgijos draugijos garbės narys;
  • TSRS Visasąjunginės chirurgų draugijos valdybos narys;
  • „Medicinos technikos draugijos valdybos narys;

Užsienyje:

  • Tarptaugtinės chirurgų draugijos tikrasis narys,
  • Europos kardiotorakalinės asociacijos narys,
  • Europos kriochirurgijos draugijos valdybos narys,
  • ilgametis Pasaulio širdies elektrinės stimuliacijos draugijos valdybos narys.

Visos eilės mokslinių žurnalų ir leidinių redkolegijų narys. Dvimetrinio tarptautinio simpoziumo „Aritmija-Lietuva“ steigėjas (kartu su akad. A. Laucevičiumi, 1992), eilės tarptautinių mokslo konferencijų, seminarų, mokyklų organizatorius.

TSRS medicinos mokslų akademijoje vykdė Mokslo ir technikos komiteto prie akademijos prezidiumo vicepirmininko pareigas.

Pedagoginė veikla

Šioje srityje būdingu galima laikyti gausų vaizdinių priemonių naudojimą paskaitų metu.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik chirurgijos žinių perdavimui, bet ir deontologijai (parengtas tam skirtas leidinys).

Be to daugelį metų teko vadovauti Kauno medicinos instituto centrinei mokymo komisijai, tuo prisidedant prie studijų lygio kėlimo.

Biomedicinos mokslų ir širdies chirurgijos mokykla

„Ne tas yra mokinys, kuris save tokiu laiko, o tas, kurį mokytojas vadina mokiniu“.

Apie trisdešimt metų Jurgis Brėdikis būdamas KMI hospitalinės chirurgijos katedros vedėju vadovavo didžiausiam Kauno klinikų padaliniui – chirurginei klinikai, kuri turėjo aštuonis skyrius su 380 lovų. Kaip kardiochirurgas jis dirbo širdies chirurgijos skyriuje. Veiklai buvo būdinga tai, kad nepaisant chirurgijos skyriaus profilio, visuose buvo skatinama mokslinė-išradybinė veiklą, todėl bendri su kitais išradimai ir racionalizacinai pasiūlymai apima ne vien širdies chirurgijos problemas.

Mokslo mokykla ėmė kurtis, kai pirmieji Rytų Europoje (ir TSRS) J. Brėdikio vadovaujamas koletyvas sukūrė širdies elektrinio stimuliavimo metodą (1959-1961); jo vystymui reikėjo mokslinių eksperimentų, naujų konstrukcinių technologijų ir klinikinio ištyrimo. Tam padėjo 1969 metais KMI Centrinėje laboratorijoje įsteigta speciali Širdies elektrinės stimuliacijos mokslinė laboratorija, kurioje dirbo inžinieriai, biofizikai, medikai. Buvo kuriami įvairaus tipo kardiostimuliatoriai ir elektrodai, tobulinami jų panaudojimo metodai. Širdies elektrinio stimuliavimo mokėsi gydytojai iš visų TSRS respublikų ir užsienio šalių. Pradedant 1971 metais imtasi sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo. Buvo įsteigta mokslinė Širdies ritmo sutrikimų chirurgijos, prie šios veiklos prisidėjo dar dvi panašios krypties laboratorijos ir galingas finansavimas ūkiskaitinių sutarčių dėka. Kaune buvo atliekamos originalios operacijos, panaudojant krio-,lazerio- ir ultragarso techniką. Ligoniai vyko ne tik iš kitų tarybinių respublikų, bet ir iš užsienio šalių. Be to J. Brėdikis tapo tokio tipo širdies chirurgijos pradininku operuodamas Berlyne ir Prahoje.

Jurgio Brėdikio mokykloje išaugo daug garsių to laikotarpio kardiologijos specialistų, dirbusių keliose srityse.

Su savo mokiniais (iš kairės): doc. T. Norkus, gyd. kardiologė A. Dobkevičienė, prof. R. Putelis.

Širdies elektrinio stimuliavimo specialistai:

širdies chirurgijos ir jos ritmo sutrikimų chirurgai:

Biomedicinos ir technikos mokslininkai: (kurių disertacijoms vadovavo J. Brėdikis)

Be to vadovaujant J. Brėdikiui buvo parengtos devynios biomedicinos ir technikinių mokslų disertacijos ir šešios Ukrainos, Gruzijos ir Armėnijos disertacijos, iš jų dvi hab. m. daktaro.

Valstybinė veikla

Su Dariumi Kepeniu po išsimaudymo Nemune sausio mėnesį.

19931994 m. LR sveikatos apsaugos ministras. Vienas svarbiausių darbų buvo Sveikatos apsaugos reformų biuro įsteigimas (SARBas), ekonominių priemonių (pradėtas lovadienių mažinimas, perprofiliavimas į slaugos ligonines ir kt.)

19951998 m. pirmasis LR ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje (1995–1997 m. dar ir Turkijoje).

Teko Prahoje rūpintis pastato ambasadai renovacija ir įkurti ambasadą; joje buvo įkurta ir konsultacinis punktas čekų verslininkams norintiems bendrauti su Lietuva.

Vykdyta plati lietuvybės veikla (su Karolio universitetu Baltistikos katedra, Lietuvos – Čekijos draugija, lietuvių bendruomene Vengrijoje, Čekijos miesteliais).

Prahoje popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu.

Visuomeninė veikla

1998-1990 m. buvo TSRS Aukščiausios tarybos deputatu ir dalyvavo deputatų grupės nuo Lietuvos veikloje. Rėmė A. Brazausko politinę veiklą.

Yra Lietuvos mokslų akademijos fondo „Mokslas ir visuomenė“ bei asociacijos „Šviesuva“ valdybos pirmininkas. Skaito mokslo populiarinimo paskaitas visuomenei.

<sgallery>

Vaizdas:Jurgis Bredikis 14.jpg|TSRS liaudies deputatų nuo Lietuvos grupėje su Komunistų partijos generaliniu sekretoriumi M. Gorbačiovu. Vaizdas:Jurgis Bredikis 15.jpg|Ženevoje – kaip Lietuvos sveikatos apsaugos ministras - PSO sesijoje. Vaizdas:Jurgis Bredikis 16.jpg|Varšuvoje pasirašant bendravimo sutartį su Lenkijos sveikatos apsaugos ministru. Vaizdas:Jurgis Bredikis 17.jpg|Prahoje prisistatant kaip Lietuvos ambasadoriumi. Vaizdas:Jurgis Bredikis 18.jpg|Prisistatant ambasadoriumi Turkijoje; centre Turkijos prezidentas Demirelis, dešinėje – užsienio reikalų ministras.

</sgallery>

Įvertinimai

Nuo 1966 m. Kauno medicinos instituto (KMU,LSMU) profesorius. Nuo 2006 m. LSMU profesorius-emeritas.

Nuo 1985 m. buvo išrinktas Rusijos medicinos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Nuo 1993 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Nuo 2012 m. Lietuvos mokslų akademijos akademikas-emeritas.

Nuo 2013 m. Europos natūralių (gamtos) mokslų akademijos narys.

  • 1990 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė (už nuopelnus olimpizmui),
  • 1990 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko medalis (Lietuvos narystei ES ir NATO partnerystei paminėti),
  • 1990 m. Kauno miesto apdovanojimas "Gerumo kristalas" („Už suteiktą viltį gyventi“),
  • 1990 m. PSO medalis (už kovą su rūkymu)
  • 1990 m. Akademiko A. N. Bakulevo premija
  • 1990 m. Purkinje medalis už mokslinius tyrinėjimus (Čekija)
  • 1990 m. Nominacija „Už gyvenimo nuopelnus“
  • 1990 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos medalis (Lietuvos narystei ES ir NATO parnerystei paminėti)
  • 1990 m. Tituluotas „Europos išradėjas“

Pomėgiai

Buriuoju su sūneliu Audriumi ir dukrele Aida.

Pirmas pomėgis buvo sportas – sunkumų kilnojimas, burlentės, stalo tenisas, slidinėjimas;

Antroji aistra - knygos (ypač mokslo naujienos, medikų gyvenimas) ir muzika: klasika ir džiazas, liaudies dainos.

Prie viso to labai svarbus - buvimas gamtoje.

Kilmė ir šeima

Su mama.

Tėvai – Juozas Brėdikis, Juozo (1885–1950), gimė Joniškio valsčiuje, turtingų ūkininkų šeimoje. Kazanėje baigė aukštuosius mokslus su provizoriaus diplomu, paskui studijavo filosofiją Ženevoje, tarpukario Lietuvos diplomatas kelerius metus atstovavo Lietuvai Čekijoje ir Latvijoje. 1943 m. kartu su kitais 45 žinomais inteligentais buvo įkalintas fašistų Štuthofo konclangeryje. Grįžęs 1945 m. užsiiminėjo knygų vertimais. Mirė 1950 m., palaidotas Kaune.
– Paulina Brėdikienė (Šidlauskaitė, 1890–1977), medicinos sesuo.

Su savo sesute Aldona Baltijos jūroje.

Sesuo - Aldona Brėdikytė ( Ramoškienė, 1924 m. gegužės 13 d. – 1993), gydytoja ftiziatrė.

Žmona - Danutė Brėdikienė (iki 1960 m. Danilevičiutė, g. 1934 m. gruodžio 24 d. Kaune) gydytoja citologė (1952-1957 KMI). Susipažino kai jaunas dėstytojas Jurgis gražiai merginai už įskaitą parašė dvejetą. Iš pradžių ji darbavosi Kauno klinikų tuberkuliozės skyriuje, bet užsikrėtė nuo ligonio ir pati apsirgo. Todėl perėjo dirbti į šios ligoninės klinikinę laboratoriją, daug metų vadovavo jai.

Vaikai - Audrius Brėdikis (g. 1961 m. gegužės 16 d. Kaune) gydytojas kardiologas (1979-1985 KMI). Dirbo Kauno klinikų širdies chirurgijos centre ir KMI mokslinėje laboratorijoje. ... apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1988 m. stažavosi JAV, ten išlaikė egzaminus ir toliau dirba JAV elektrokardiofiziologu; - Aida Brėdikytė (nuo ... m. Stankevičienė, g. 1966 m. lapkričio 14 d. Kaune) gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė (1984-1989 KMI).

Bibliografija (pagrindinė)

Su savo ir savo vaikų šeima.
Palangos pajūryje.
Žiemą ant Kulautuvos karjero ledo.

Viso yra beveik tūkstantis publikacijų, susijusių su Jurgio Brėdikio vardu - visa bibliografija yra atskirame puslapyje.

Medicinos tematikos knygos

  1. Бредикис, Юргис Юозович ir kiti; Программируемая электростимуляция сердца: (клинические аспекты); Академия медицинских наук СССР. Москва: Медицина, 1989. 156 с.: iliustr. ISBN 5225007287.
  2. Brėdikis, Jurgis; Bukauskas, Feliksas; Rimša, Eduardas. Management of supraventricular cardiac arrhyythmias. A surgical approach: monografija.New Delhi (Indija): Arnold-Heinemann, 1985. 383 p.: iliustr..
  3. Brėdikis, Jurgis. Въпроси на клиничната електроника: [монография] = [Klinikinės elektronikos klausimai] bulgarų kalba София: Медицина и физкультура, 1976. 192 c.: iliustr..
  4. Brėdikis, Jurgis; Daniševičius, Jonas. Klinikinė elektronika. Mintis, 1973. 191 p.: iliustr..
  5. Бpeдикиc/ Ю. И. Элeктpичecкaя cтимуляция cepдцa в клиничecкoй пpaктикe. Москва: Mедицина, 1967. 180 p..
  6. Бpeдикиc Ю.И. Пункция cepдцa / Москва: Медгиз, 1960. 104 p..
  7. Бредикис Юргис;. Хирургическое лечение наджелудочковой тахикардии Вильнюс: Мокслас, 1985. 189, [1] p.: iliustr.
  8. Brėdikis, Jurgis; Norkūnas, Pranas ir kiti;. Klinikinė chirurgija: [vadovėlis respublikos aukštųjų mokyklų medicinos specialybėms] Vilnius, 1969. 809 p.: 14 iliustr. lap.

Kita

  • Gyvenimas klinikoje. - Kaunas: Santara, 2000. - 668 p.
  • Ne dievai: iš medikų gyvenimo. – Kaunas: Santara, 2006 /2009. – 517 p. – ISBN 9986-868-40-8
  • Ties riba. – Vilnius: Santara, 2009. – 261 p. – ISBN 978-9986-868-43-9
  • Likimas leido. - Vilnius: Santara, 2011. - ... p.
  • Likimas leido (antroji knyga). - Vilnius: Santara, 2013. - ... p.

Mokslo straipsniai

Referuojamuose mokslo leidiniuose

  1. Brėdikis, Jurgis ir kiti. Diagnosis and surgical treatment of ectopic atrial tachycardia: European journal of cardio-thoracic surgery., 1991, vol. 5, no. 4 p. 199-204. ISSN 1010-7940. [ISI Web of Science]. [Citav. rod.: 5271992]
  2. Brėdikis, Jurgis; Brėdikis, Audrius. Surgery of tachyarrhythmia: intracardiac closed heart cryoablation PACE., 1990, vol. 13, no. 12, part 2 p. 1980-1984. ISSN 0147-8389. [ISI Web of Science]. [Citav. rod.: 14911992]
  3. Бpeдикиc/ Ю.Ю., Oбeлeнюc B.АKнeпa., A.Ю..;. Лазерная деструкция атриовентрикулярного соединения с применением кардиоэндоскопа Кардиoлoгия. Москва : Медицина, 1988, т. 28, № 8 p. 94-96. ISSN 0022-9040. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 771992]
  4. Bredikis, J. J.ir kiti Cryosurgery in tachycardia treatment: Pacing and clinical electrophysiology : PACE., 1986, vol. 9, no.6, part. II p. 1403-1406. ISSN 0147-8389. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 14911992]
  5. Brėdikis, Jurgis. Cryosurgical ablation of atrioventricular junction without extracorporeal circulation: The Journal of thoracic and cardiovascular surgery : Mosby., 1985, vol. 90, no. 1 p. 61-68. ISSN 0022-5223. [ISI Web of Science; MEDLINE; ScienceDirect]. [Citav. rod.: 25931992]
  6. Brėdikis, Jurgis; Brėdikis, Audrius. Cryosurgical ablation of left parietal wall accessory atrioventricular connections through the coronary sinus without the use of extracorporeal circulation The Journal of thoracic and cardiovascular surgery., 1985, vol. 90, no. 2 p. 199-205. ISSN 0022-5223. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 25931992]
  7. Brėdikis, Jurgis; Bukauskas, Feliksas ir kiti;. Cryosurgical ablation of right parietal and septal accessory atrioventricular connections without the use of extracorporeal circulation. A new surgical technique: The Journal of thoracic and cardiovascular surgery : Mosby., 1985, vol. 90, no. 2 p. 206-212. ISSN 0022-5223. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 25931992]
  8. Бpeдикиc/ Ю.Ю Обоснование показаний к радиочастотной электростимуляции предсердий и результаты ее применения при пороксизмальных суправентрикулярных тахикардиях., Кардиология. Москва : Медицина, 1983, т. 23, № 5 p. 15-21. ISSN 0022-9040. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 771992]
  9. Бpeдикиc Ю. Ir kiti Трансвенозный способ создания полной атриовентрикулярной блокады при суправентрикулярной тахикардии Кардиология. Москва : Медицина, 1983, т. 23, № 11 p. 114-118. ISSN 0022-9040. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 771992]
  10. Бpeдикиc Ю., ir kiti Чреспищеводная предсердная электростимуляция при исследовании функции синусового узла Кардиология. Москва : Медицина, 1981, т. 21, № 12 p. 72-77. ISSN 0022-9040. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 771992]
  11. Brėdikis, Jurgi ir kiti . Die Aufbereitung von chirurgischem Material mit antibakteriellen und antikoagulierenden Eigenschaften Zentralblatt fur chirurgie. Leipzig : Johann Ambrosius Barth., 1980, Bd. 105, H. 2 p. 87-93. ISSN 0044-409X. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 0.259 (2002)]
  12. Brėdikis, Jurgis ir kiti. Permanent cardiac pacing with electrodes of a new type of fixation in endocardium Pacing and Clinical Electrophysiology = PACE. Futura Pub. Co. : Mount Kisco, N.Y.., 1978, vol. 1, no. 1 p. 25-30. (Cardiac & Cardiovascular Systems; Engineering, Biomedical). ISSN 0147-8389. [ISI Web of Science; MEDLINE]. [Citav. rod.: 14911992

Kituose leidiniuose

Leidiniuose, referuojamuose Mokslinės informacijos instituto duomenų bazėje „ISI Web of Science“.

  1. Бpeдикиc Ю.Ю,. Букаускac Ф.Ф ir kiti. Криохирургия проводящих путей путeй cepдцa (кpиoдecтpукция пучкa Кента): Хирургия. Журнал имени Н. И. Пирогова. Москва : Медицина, 1983, № 5 p. 3-7. ISSN 0023-1207. [ISI Web of Science].
  2. Brėdikis, Jurgis ir kiti Möglichkeiten der Chirurgischen Behandlung der Herzarrhythmein Das Deutsche Gesundheitswesen (Germany) : DG ; Zeitschr. für klin. Medizin ; Organ d. Gesellschaft für Klinische : Verlag Volk Und Gesundheit., 1977, Jg. 32, H. 46/47 p. 2187-2191. ISSN 0012-0219. [ISI Web of Science].
  3. Бpeдикиc, / Ю. Ir kiti. Интракардиальная криоабляция тахиаритмии наa зaкрытом cepдцe A. Бpeдикиc, P. Бянетис, Ю. Сакалаускас, P. Путялиc, A. Пуoджюкинас, К. Лaуpушoниc. Iš: Грудная и сердечно-сосудистая хирургия. Москва : Медицина, 1991, № 6 p. 15-18. ISSN 0236-2791. [MEDLINE].
  4. Бpeдикиc Ю.Ю ir kiti Использование внутренней яремной вены для имплантации электродов и кава-фильтров : Вестник хирургии им. И.И. Грекова. Санкт-Петербург : Медицина, 1982, т. 128, № 4 p. 10-12. ISSN 0042-4625. [MEDLINE].
  5. Бpeдикиc Ю.Ю, Методика эпикардиaльногo элeктрокартогpaфирования cepдцa пpи xиpуpгичecком лeчeнии cиндрома WPW Грудная хирургия. Москва : Медицина, 1982, т. 24, № 6 p. 31-37. ISSN 0017-4866. [MEDLINE].
  6. Бредики Ю, Путелис , Р. А. Хирургическое лечение эмболии легочной артерии в акушерстве-гинекологической практике. Iš: Акушерство и гинекология. Mосква : Медицина, 1975, № 8 p. 67-68. ISSN 0002-3906. [MEDLINE].
  7. Бредикис Ю. И. Путелис Р. А Применение интракавального обтуратора-фильтра для предупреждения эмболии легочной артерии / Iš: Хирургия. Журнал им. Н. И. Пирогова. Москва : Медицина, 1974, № 9 p. 126-127. ISSN 0023-1207. [MEDLINE].
  8. Бpeдикиc Ю.И.ir kiti Метод пункционного введения эндокардиального электрода для кратковременной электрической стимуляции сердца Вестник хирургии им. И.И. Грекова. Ленинград : Медицина, 1969, т. 115, № 10 p. 25-27. ISSN 0042-4625. [MEDLINE].
  9. Бpeдикиc Ю Pимшa, , Э. Применение парной электрической стимуляции сердца в цeляx улучшения гeмoдинамики пocлe митpaльнoй комиссуpoтомии: Кардиология. Москва : Медицина, 1969, т. 9, № 6 p. 39-45. ISSN 0022-9040. [MEDLINE].
  10. Brėdikis, Jurgis ir kiti;. Zur technik der orthotopischen transplantation der Herzens Zentralblatt fur chirurgie. Leipzig : Johann Ambrosius Barth., 1967, H. 26a, Teil 2 p. 1530-1532. ISSN 0044-409X. [MEDLINE].
  11. Бpeдикиc Ю. И., Шумaкoв B.И Oб "oпacныx зoнax" cepдцa.. Iš: Экспepиmентальная хирургия., 1956, т. 1, № 1 p. 47-52. ISSN 0201-7563. [MEDLINE].
  12. Brėdikis, Jurgis ir kiti Myocardial isolation by nd-yag irradiation Laser ablation in cardiac arrhythmias. New York, 1987, p. 461-465..
  13. Brėdikis, Jurgis ir kiti Cryoablation of the Wolf-Parkinson-white syndrome without use of cardiopulmonary bypass. Cardiac arrhythmias. Recent progress in investigation and management. Amsterdam, 1988, p. 251-256..
  14. Brėdikis, Jurgis. Chirurginis papildomo atrioventrikulinio laidumo pašalinimas J. Brėdikio būdu : Sveikatos apsauga. Vilnius : Periodika., 1988, Nr. 8 p. 46. ISSN 0491-6514.
  15. Brėdikis, Jurgis. Surgery of supraventricular tachyarrhythmias.: European journal of cardio-thoracic surgery : 1st Annual Meeting of the European Association for Cardio-thoracic Surgery, Vienna, September 14–16, 1987., 1988, vol. 2, no. 1 p. 8-17. (Review). ISSN 1010-7940.
  16. Бpeдикиc Ю.. Использование пapameтpa экстpacиcтoличecкoй лaтентнocти в конcтpуиpoвании биoупpaвляeмыx каpдиocтимуляторов: Medicina = Медицина = Medicine / [Redkol. Vilnius : Mokslas, 1988, t. 28 p. 18-25. (Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai). ISSN 0459-3480.
  17. Brėdikis, Jurgis; Bukauskas, Feliksas ir kiti. A new method for pacemaker location.: Electrophysiology and surgery of cardiac arrhythmias. Vilnius : Mokslas, 1987, p. 47-64..
  18. Бpeдикис Ю.Ю.. Состояние и перспективы электрической стимуляции cтимуляции opгaнов и тканей / Iš: Медицинская техника. Москва : Медицина, 1986, № 6 p. 3-7. ISSN 0025-8075.
  19. Бpeдикиc Ю.Ю, ir kiti. Реваскуляризация миокарда лазерными излучeнием Хирургия. 1984, p. 99-102..
  20. Бредикис Ю.Ю.,ir kiti Основные направления усовершенствование эндокардиальных электродов для постоянной электростимуляции Медицинская техника. Москва : Медицина, 1983, № 1 p. 8-11. ISSN 0025-8075.
  21. Brėdikis, Jurgis. Organų ir audinių elektrinis stimuliavimas – nauja klinikinė kryptis / J. Brėdikis. Iš: Sveikatos apsauga. Vilnius : Periodika, 1979, Nr. 4 p. 14-17. ISSN 0491-6514.
  22. Brėdikis, Jurgis; Norkus, Tarvilas ir kiti. Nauji vainikinio nepakankamumo chirurginio gydymo aspektai. Sveikatos apsauga. Vilnius : Periodika., 1971, Nr.1 p. 3-6. ISSN 0491-6514.
  23. Brėdikis, Jurgis. Einige fragen derElektrostimulation des Herzens durch Schrittmacher . Zentralblatt fur chirurgie. Leipzig : Johann Ambrosius Barth., 1967, H. 26a, Teil 2 p. 1941-1943. ISSN 0044-409X
  24. Бpeдикиc Ю., Савчук Б. Oживлeние бoльной пocлe длительной дeфибpиляции жeлудoчков cepдцa /.. Iš: Клиническая хирургия., 1963, № 3 p. 75-77. ISSN 0023-2130.
  25. Brėdikis, Jurgis; Misiūnienė, Nijolė. Koronarinio nepakankamumo gydymas, perrišant vidinę krūtinės arteriją / J. Brėdikis, N. Misiūnienė. Iš: Medicina = Медицина : Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Vilnius : Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962, t. 2 p. 63-68 : pav..
  26. Бpeдикиc Ю., Костeнкo И.. Фeнoмен пoдaвлeния aвтомaтии жeлудoчков cepдцa пpи пoлной aтpиoвентpикуляpной блoкaдe пoд влиянием pитмчecких элeктрическиx импульcoв / Iš: Патологическая физиология и экспериментальная терапия., 1964, т. 8, вып. 3 p. 25-29. ISSN 0031-2991
  27. Бpeдикиc Ю Пpимeнение наpужного мaccaжa cepдцa пpи синдромe Моргaньи-Эдeмca-Стока.. Терапевтический архив. Москва : Медицина, 1962, т. 34, вып. 10 p. 98-104. ISSN 0040-3660.
  28. Бpeдикиc Ю.. Mалoгaбapитный электpoимпульcaтop cepдцa / Iš: Вестник хирургии им. И. И. Грекова. Москва : Медицина, 1961, т. 87, № 7 p. 110-111. ISSN 0042-4625.
  29. Brėdikis, Jurgis. Portatyvinis aparatas stimuliuoti ir defibriliuoti širdžiai / Sveikatos apsauga. Vilnius : Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerija, 1961, Nr. 11 p. 21-25. (Teorija ir praktika). ISSN 0491-6514.
  30. Бpeдикиc Ю.. Электростимуляция cepдцa / Iš: Хирургия. Журнал имени Н. И. Пирогова. Москва : Медгиз, 1961, № 1 p. 53-58. ISSN 0023-1207.
  31. Brėdikis, Jurgis. Kraujo perpylimo vystymasis buržuazinėje ir tarybinėje Lietuvoje / J. Brėdikis. Iš: Kauno valstybinio medicinos instituto darbai. III tomas = Труды Каунасского государственого медицинского института. том III / Kauno valstybinis medicinos institutas Vilnius : Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1957, p. 133-143..
  32. Бредикис, Ю.; Стирбис, П П. Имплантируемый (серповидный) эндокардиальный электрод : (изобретение, авторское свидетельство №. 663410) : (методические рекомендации) / Ю. Бpeдикиc, П. Cтиpбиc ; Каунасский медицинский институт. Каунас : КМИ, 1980. 5 c..
  33. Бредикис Ю. Ю.. Электрическая стимуляция сердца при тахикардиях и тахиаритмиях / Москва : Медицина, 1976. 152 с. : iliustr..\
  34. Brėdikis, Jurgis. Mintys apie inžinierių ligoninėje / J. Brėdikis. Iš: Mokslas ir technika., 1999, Nr. 4 p. 22. ISSN 0134-3165.
  35. Brėdikis, Jurgis. Nemokslinės mokslininkų problemos / J. Brėdikis. Iš: Mokslas ir gyvenimas., 1989, Nr. 4 p. 8-11. ISSN 0134-3084.
  36. Brėdikis, Jurgis. Elektronika ir rytietiški taškai : [elektroakupunktūra] / J. Brėdikis. Iš: Mokslas ir gyvenimas., 1977, Nr. ? p. 16-18 : iliustr. ISSN 0134-3084.
  37. Brėdikis, Jurgis; Kazakevičius, Petras. Elektroninis širdies impulsatorius / J. Brėdikis, P. Kazakevičius. Iš: Mokslas ir technika. Vilnius : Mokslas ir technika, 1960, Nr. ? p. 16-17. ISSN 0134-3165.
  38. Бредикис Ю. Ю. Очерки клинической электроники /.; Акадкмия медицинских наук СССР. Москва, 1974. 224 с. : iliustr..
  39. Brėdikis, Jurgis ir kiti Cardioendoscopic laser surgery for cardiac arrhythmias Lasers in surgery and medicine. New York : Wiley-Liss., 1986, vol. 6, no. 2 p. 178. ISSN 0196-8092.
  40. Бpeдикиc Ю.ir kiti.. K вопpocу opтoтoпичecкoй тpaнcплaнтaции cepдцa Искусственное кровообращение в хирургии : 2 июня 1966 года. Mосква, 1966, p. 12-13..
  41. Brėdikis, Jurgis. Хирургическое лечение наджелудочковой тахикардии / Юргис Бредикис ; [рецензенты: А. Марцинкявичюс, А. Лауцявичюс]. Вильнюс : Мокслас, 1985. 189, [1] p. : iliustr

Šaltiniai

Parengta pagal informaciją žinisklaidoje iki 2021 m. Duomenys sutikslinti bendradarbiaujant su Jurgiu Brėdikiu..

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 68% (+26958-326=26632 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 41% (+16308-3681=12627 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+202-0=202 wiki spaudos ženklai).