Jurgis Bučas
Jurgis Bučas | |
---|---|
| |
Gimė | 1936 m. sausio 5 d. Melgužio Didžiojo dvaras, Kriukų valsčius |
| |
Veikla | |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
Jurgis Bučas (g. 1936 m. sausio 5 d. Melgužio Didžiojo dvaras, Kriukų valsčius) – Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
Gimė 1936 m. sausio 5 d. Melgužio Didžiojo dvaras, Kriukų valsčius, Lietuvos kariuomenės savanorio šeimoje. 1943 - 1947 m. mokėsi Joniškio rajono Blauzdžiūnų pradinėje mokykloje, 1948 - 1951 m. - Kriukų septynmetėje mokykloje. 1955 m. baigė Linkuvos gimnazijos XXXI laidą.
1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Vėliau KPI baigė architektūros studijas, ten pat ir aspirantūrą. Dirbo Ukmergėje vyriausiu architektu, nuo 1968 m. Kauno m. Požėlos rajono architektu. Nuo 1972 m. - kultūros paminklų konservavimo instituto Kauno skyriaus viršininkas. Nuo 1975 m. dirba Architektūros ir statybos ministerijoje. Nuo 1994 m. dirba Kauno dailės institute prorektoriaus, o nuo 1995 m. profesoriaus pareigose. Nuo 1972 m. Kultūros paminklų konservavimo instituto Kauno skyriaus viršininkas, nuo 1975 m. dirbo Architektūros ir statybos institute. J.Bučas 1980 m. Maskvos architektūros institute apgynė architektūros dr. disertaciją, 1994 m. 1988 m. J.Bučas parašė monografiją "Lietuvos kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės" bei dvi analitines apžvalgas apie kultūros paveldo reikšmę Lietuvos kaimo kraštotvarkoje. VGTU - habilituoto dr. disert. 1994 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. 1995 m. suteiktas docento, o 1995 m. - profesoriaus vardai. 1994 m. už mokslinį darbą "Lietuvos kraštovaizdžio kultūrologiniai tyrimai ir saugotinų kultūros vertybių sistemos teoriniai pagrindai" jam suteiktas humanitarinių mokslų srities architektūros krypties habilituoto daktaro laipsnis. 1993 m. parašė antrą monografiją "Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai". Jis yra 150 mokslinių straipsnių, 8 monografijų, 62 mokslinių metodinių darbų bendraautorius, atsakingas vykdytojas arba vadovas. 1994–1995 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto prorektorius mokslui, nuo 1995 m. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros vedėjas; nuo 1996 m. profesorius.
Svarbesni darbai: knygos "Vilniaus architektūra" (1985), "Istorijos ir kultūros paminklų sąvadas" (1988), "Vytautas Didysis ir mes" (1991), Statybos mokslo ir studijų raida Lietuvos universitetuose" (2000), Kauno technologijos universiteto pastatai: istorija ir architektūra" (2000).
Rytų Europos kultūrinių kraštovaizdžių nominacijai į Pasaulio paveldo paminklų sąrašą ekspertas. Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys. Su kitais parengė apie 40 projektų.[1]
Linkuvos gimnazijos jubiliejai
Jurgis Bučas ir Alfonsas Tamulionis susitikime dalijasi gyvenimo įspūdžiais
Mokslinė veikla
Plati ir jo mokslinė bei visuomeninė veikla. 1995 m. kartu su kitais J.Bučas apdovanotas vieno žymiausio pasaulio ekologo V.Adamkaus vardo diplomu už Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano paruošimą (1995 m.). Mokslinio darbo kryptys: kultūrologiniai kraštovaizdžio tyrimai, kraštovaizdžio vertybių apsauga, kultūrinio kraštovaizdžio formavimas. Daugiau, kaip 130 mokslinių straipsnių, 4 monografijų, vadovėlio autorius, 9 kolektyvinių leidinių bendraautoris. 56 mokslo tiriamųjų darbų atsakingas vykdytojas arba vadovas, 4 konkursų laureatas.[2]
Projektai
- Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema, 1980 m., 1995 m.
- Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schema, 1990 m., 1995 m.
- Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, 1994 m., 1995 m. Valdo Adamkaus diplomas
- Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schema, 1995 m.
- Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, 1990 m.
- Vilniaus-Kauno arealo kompleksinės gamtos apsaugos schema, 1987 m.
- Lietuvos pajūrio arealo kompleksinės gamtos apsaugos schema, 1987 m., 1988 m.
- Lietuvos nacionalinė turizmo plėtojimo programa, 1993 m.
- Birštono kurorto bendrasis (buv. generalinis) planas, 1982 m.
- Druskininkų kurorto bendrasis planas, 1987 m.
- Palangos kurorto bendrasis planas ir įtakos zonų kraštovaizdžio tvarkymo schema, 1994 m.
- Veršvos kraštovaizdžio draustinio steigimo ir tvarkymo planas 1994 m.
- Nemuno-Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio steigimo ir tvarkymo planas 2001 m.
- Paparčių istorinio-archeologinio draustinio steigimo ir tvarkymo planas, 2002 m.
- Kelmės miesto plėtros planas, 1995 m.
- Kretingos miesto plėtros planas, 1996 m.
- Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, 1996-1998 m.
- Panemunių regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
- Veisiejų regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
- Metelių regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
- Gražutės regioninio parko planavimo schema, 1997 m.
- Kauno marių regioninio parko planavimo schema, 1998 m.
- Kauno miesto bendrasis planas, 1998–2002 m.
Nelengva prisiminti...
Nelengva prisiminti kas buvo matyta, girdėta ir išgyventa jaunystės metais, t.y. beveik prieš pusę amžiaus, kai aš po sunkios ligos Kaune nebaigęs meno mokslų, grįžau tėviškėn šiauriniame Lietuvos pakrašty ir pradėjau lankyti Linkuvos vidurinę mokyklą, tuo metu pavadintą Karolio Požėlos vardu. Klasėje buvau vienas iš vyresnių. Net kai kurios paauglių išdagos man atrodė paikos. Devintoje klasėje sėdėjau viename suole su labai judriu, tikru nenuorama, Alfonsu. Tačiau iki šių dienų prisimenu Alfonsą kaip taurių ir gilių jausmų, geros širdies pilnu išdaigų jaunuolį, giliai širdyje slėpusi paauglystės išgyvenimus ir taurius jausmus vienai klasės gražiai mergaitei. Praeities atminties nuotrupomis apie paauglystės draugą Alfonsą Tamulionį negaliu nepasidalinti. Iš tiesų, kas galėjo pagalvoti, kad po daugelio metų šis išdaigas krečiantis vaikinas savo balsu stebins klausytojus gyvenimo džiaugsmo kupinomis dainomis ir iki ašarų sujaudrins savo bendraklasius balsingumu bei nepakartojamos moduliacijos dainomis. Alfonsas išėjo, bet tikiu, kad Alfonsas Tamulionis visų bendraklasių širdyse ir prisiminimuose išliks iki gilios senatvės. Nepažinau nei Alfonso tėčio nei mamos, kurie išaugino išskirtinių dainininko gebėjimų sūnų, žmonai Irenai liūdesio valandomis dėl mylimo vyro mirties linkiu stiprybės ir visų bendraklasių vardu siunčiu užuojautą gilią.
Prof. habil. dr. Jurgis Bučas, 2020/08/04
Bibliografija
- Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorinės vertybės, monografija, 1988 m.
- Lietuvos kraštovaizdžio saugotinų kultūros vertybių sistemos formavimo ir apsaugos metodologiniai pagrindai, monografija, 1993 m.
- Kuršių nerijos nacionalinis parkas, monografija, 2001 m.
- KTU pastatai: Istorija ir architektūra, monografija, su kt., 2001 m.
- Kraštotvarkos pagrindai, vadovėlis, 2001 m.
Įvertinimas
Šaltiniai
- ↑ Rimantas Buivydas. Jurgis Bučas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 551 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- ↑ Lietuvos kraštovaizdžio permainos ir savastis
|
- Gimę 1936 m.
- Gimę sausio 5 d.
- Lietuvos mokslo premijos laureatai
- Lietuvos architektai
- Lietuvos kultūrologai
- Birštonas: asmenybės
- Blauzdžiūnai: asmenybės
- Druskininkai: asmenybės
- Joniškis: asmenybės
- Kaunas: asmenybės
- Kelmė: asmenybės
- Kretinga: asmenybės
- Palanga: asmenybės
- Paparčiai (Kaišiadorys): asmenybės
- Ukmergė: asmenybės
- Vilnius: asmenybės