Jurgis Sprogys
| Jurgis Sprogys | |
|---|---|
| Vaizdas:Jurgis Sprogys.jpg | |
| Jurgis Sprogys | |
|
| |
| Gimė | 1902 m. kovo 21 d. Kuršlaukiai, Dovilų valsčius, Klaipėdos apskritis |
| Mirė | † 1967 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėda, palaidotas Vanagų kapinėse |
|
| |
| Tėvas | Martynas Sprogys |
| Motina | Urtė Žvilikė |
| Sutuoktinis(-ė) | Anė Lapytė |
| Vaikai |
Martynas, Vilius, Jurgis, Ansas, Mėta, Gerda, Helmutas, Hildegarda, Rūta-Ingrida, Jonas |
|
| |
| Veikla | Mažosios Lietuvos liuteronų kunigas, Konsistorijos narys (vicepirmininkas), devynių Klaipėdos krašto parapijų dekanas.
|
Jurgis Sprogys (1902 m. kovo 21 d. Kuršlaukiai, Dovilų valsčius, Klaipėdos apskritis – 1967 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėda, palaidotas Vanagų kapinėse) – Mažosios Lietuvos liuteronų kunigas, Konsistorijos narys (vicepirmininkas), devynių Klaipėdos krašto parapijų dekanas.
Biografija
Baigė pradinius mokslus Laugalių ir Dovilų mokyklose, dirbo savo tėvo ūkyje. 1932 m. vedė Anę Lapytę (g. 1910 m.) iš Šilininkų kaimo, Priekulės parapijos. Rusų buvo išsiųstas į lagerį Estijoje, bet po dešimties mėnesių, 1945 m. rugpjūtį, grįžo į Lietuvą. Po II-ojo pasaulinio karo, Jurgis Sprogys pradėjo dirbti sakytojo darbą.
1946–1950 m. dirbo kantoriumi Vanagų parapijoje, 1950 m. rugpjūčio 27 d. pašventinamas Vanaguose kunigu-diakonu. Be Vanagų aptarnavo dar Saugų, Plikių, Kintų ir kt. parapijas. Kolūkyje dirbo kalviu, gerai griežė smuiku, taip pat vargonėliais, mandolina, triūba. Po sunkios ligos mirė 1967 m. rugpjūčio 31 d. Dvyliuose (Vanagų par.). Palaidotas Vanagų kapinėse šalia kun. Kristupo Lokio, buvusio misionieriaus Indijoje.