Jurgis Vanagas
Jurgis Vanagas | |
---|---|
| |
Gimė | 1933 m. balandžio 4 d. Kaunas |
| |
Veikla | inžinierius architektas, pedagogas
|
| |
Alma mater | 1958 m. Kauno politechnikos institutas |
| |
Žymūs apdovanojimai | |
|
Jurgis Vanagas (g. 1933 m. kovo 4 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius architektas, profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos nusipelnęs architektas, Mokslo premijos laureatas.
Biografija
1952 m. baigė Kauno VI vidurinę mokyklą. 1952–1958 m. studijavo Kauno politechnikos institute (KPI), inžinierius architektas. 1965–1968 m. tobulinosi aspirantūroje. 1968 m. apgynė architektūros kandidato disertaciją „LTSR mažų miestų planinės struktūros plėtojimo keliai“.[1] 1981 m. apgynė architektūros daktaro disertaciją „Sociologinis aspektas urbanistiškai tobulinant Lietuvos TSR stambių miestų gyvenamąją aplinką“.
1958–1961 m. Kuršėnų rajono vyriausiasis architektas. 1961–1964 m. Miestų statybos ir projektavimo instituto Kauno filialo grupės vadovas. 1964–1989 m. TSKP narys.
1968–1971 m. Kauno politechnikos instituto Gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedros vyr. dėstytojas, nuo 1970 m. docentas. 1971 m. kartu su katedra persikėlė į naujai įkurtą Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakulteto dekanas, 1980–1993 m. Urbanistikos katedros vedėjas, nuo 1984 m. profesorius.
1997–2007 m. ėjo antraeiles Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesoriaus pareigas, taip pat skaitė paskaitų kursus Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetuose, Kauno dailės institute. Kaip vizituojantis profesorius skaitė paskaitas Berlyno, Veimaro, Stokholmo, Helsinkio ir kitų Europos šalių aukštosiose mokyklose. Nuo 2007 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas.
Kūryba
Su kitais parengė Tauragės (1962 m.), Šilutės (1963 m.), Kuršėnų (1964 m.), Kaišiadorių (1966 m.) ir kitų miestų generalinius planus, sukūrė ir rekonstravo interjerų (1964 m.). 1983 m. su kitais sudarė Lėvens tvenkinio pakrančių sutvarkymo projektą.[2][3] Vilniaus ir Kauno dvimiesčio iniciatorius; 2004 m. už darbų ciklą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: Lietuvos didžiųjų miestų urbanistinės sandaros modeliavimas“ (1969–2003) paskirta Lietuvos mokslo premija. 2005 m. išrinktas Baltarusijos architektūros akademijos užsienio nariu akademiku.[4] Parašė ir paskelbė spaudoje per 300 mokslinių veikalų bei straipsnių.[5]
Bibliografija
- Miesto gyvenamosios aplinkos sociologinis aspektas: mongrafija, 1992.
- Miesto sociologijos pagrindai: vadovėlis, 1996.
- Miesto teorija: vadovėlis, 2003.
- Vilniaus ir Kauno dvimiestis: idėja, samprata, vizija: straipsnių rinkinys / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. – Vilnius: Technika, 2006. ISBN 9986-05-996-8
- Urbanistikos pagrindai: vadovėlis / Vilniaus Gedimino technikos universitetas. – Vilnius: Technika, 2008. ISBN 978-9955-28-237-2
- Šančių praeities takais: prisiminimai. – Kaunas: Arx Baltica, 2008. ISBN 978-9955-39-033-6
- Šančių praeities takais: prisiminimai. – 2-oji patais. ir papild. laida. – Kaunas: Arx Baltica, 2009. ISBN 978-9955-39-043-5
- Šančių praeities takais: prisiminimai. – 3-ioji patais. ir papild. laida. – Kaunas: Arx Baltica, 2010. ISBN 978-9955-39-098-5
Įvertinimas
- 1983 m. LTSR nusipelnęs architektas
- 2003 m. „Architektūros riterio kryžius“
- 2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius
- 2004 m. Lietuvos mokslo premija
- 2009 m. Kauno miesto savivaldos 600 m. jubiliejinis medalis
- 2011 m. Kauno miesto II laipsnio Santakos garbės ženklas
Šaltiniai
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=V&sritis=H
- ↑ http://emeritus.ktu.lt/content/vanagas-jurgis
- ↑ Zigmantas Liandsbergis. Jurgis Vanagas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 445-446 psl.
- ↑ Jurgis Vanagas. Autobiografinė apybraiža ir literatūros rodyklė. – Vilnius: Technika, 2003.
- ↑ V. Keras, J. Goželskytė. Jurgis Vanagas.