Jurgis Vilemas
Jurgis Vilemas | |
---|---|
Jurgis Vilemas 2004 m. | |
| |
Gimė | 1938 m. lapkričio 20 d. Klaipėda |
| |
Pareigos | |
| |
Išsilavinimas | |
| |
Žinomas už | ... |
Nuopelnai | ... |
Jurgis Vilemas (g. 1938 m. lapkričio 20 d. Klaipėdoje) – branduolinės energetikos inžinierius, mokslininkas, habilituotas techninių mokslų daktaras, profesorius, akademikas, buriavimo sporto meistras.
Jaunystės metai
Jurgis gimė Klaipėdoje, į kur tėvai tuoj po vestuvių 1938 m. pradžioje atsikėlė iš Kuršėnų. Kuršėnuose tėvas dirbo inžinieriumi - elektriku Pavenčių cukraus fabrike, kur susipažino su Janina.
1939 m. pavasarį vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, tėvas nusprendė, kad ten likti gyventi netikslinga. Todėl šeima persikėlė į Vilemų ūkį, esantį šalia Zapyškio. Jurgio tėvas įsidarbino Panevėžio cukraus fabrike, savaitgaliais dviračiu parvažiuodamas apie 100 km atstumą į namus.
1940 m. birželio mėn. Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, tėvas irgi grįžo gyventi į ūkį. Tačiau žemės ten buvo prastos ir žemės ūkio veikla tėvo nesuviliojo. Pro ūkį gan giliame slėnyje teka nedidelis upelis Kerupis ir tėvas nusprendė ant jo pastatyti maža hidroelektrinę, apie 2,0 kW galios, kuri pradėjo veikti 1943 m. ir gan greitai tapo nedideliu papildomų pajamų šaltiniu, nes tiekė elektrą į tris kaimus (tik apšvietimui), o dienos metu energiją naudojo tėvo pastatytas nedidelis malūnas.
Tačiau ši veikla neilgai truko – 1944 m. rugpjūtį vėl sugrįžo rusai, apylinkėse prasidėjo partizaninė rezistencija, tėvas buvo apkaltintas, kad, neva, palaiko ryšius su partizanais ir 1945 m. vasarą areštuojamas ir ištremiamas į Komi ASSR.
Motinai, likusiai vienai su jau keturiais mažais vaikais prižiūrėti ūkį buvo gan sunku. 1946 m. potvynis išgriovė užtvanką. Tėvo brolis Juozas, gyvenęs kaimynystėje, po tėvo arešto prisijungė prie partizanų. 1947 m. rudenį motiną geri pažįstami informavo, kad esame tremtinų šeimų sąraše.
Teko viską palikti ir bėgti iš to ūkio. Motina su trim mažametėmis sesutėmis pabėgo į Kauną, kur tuo metu gyveno jos tėvai, Jurgį palikusį Vilemų kaimo pradžios mokyklos jo pirmosios mokytojos šeimoje.
1947 m. vėlyvą rudenį dėl tam metui neįtikėtinai palankių aplinkybių tėvas sugrįžo iš lagerių ir visa šeima apsigyveno Kaune, patirdami daugumai Lietuvos piliečių tekusius sunkumus.
Mokykliniai metai
1945 m. Jurgis pradėjo lankyti Vilemų kaimo pradžios mokyklą, o 1949 m. perėjo į Kauno VI-ją vidurinę mokyklą (dabar Vaižganto), kurią baigė 1956 m. Mėgiamiausi dalykai mokykloje – fizika, matematika, istorija, geografija. Aktyviai veikė mokyklos fizikos būrelyje. 1953 m. susižavėjo buriavimo sportu, kuriame 1955 ir 1956 m. tapo Lietuvos jaunių pirmenybių nugalėtoju. Mokyklą baigė 1956 m.
Universitetinės studijos
1956 m. Jurgis įstojo į Kauno politechnikos instituto (KPI) Elektrotechnikos fakultetą studijuoti radiotechnikos. Tokiam apsisprendimui tikriausiai turėjo įtakos tai, kad mokykloje mėgstamiausi dalykai buvo fizika ir matematika, o be to Kaune ką tik pradėjo veikti didelė radijo gamykla, ir vietinė spaudoje garsino jos plėtros perspektyvas. Tuo metu radiotechnika ir elektronika jaunimo tarpe buvo bene patraukliausia inžinerinė specialybė ir didžiausi stojamieji konkursai vyko kaip tik į tą specialybę (gal todėl, kad joje daugiausia matematikos ir fizikos).
Tačiau Jurgio studijos KPI ilgai neužtruko. 1958 m. gegužę fakulteto dekanas J. Matulionis visiems antro kurso studentams pranešė, kad Lietuvos TSR vyriausybės nutarimu KPI įpareigotas atrinkti 10 studentų, norinčių studijuoti atominę energetiką vienoje iš Maskvos aukštųjų mokyklų. Dekanas prašė apsispręsti per dvi - tris savaites. Iš viso atsirado 7 norintys: du iš Elektrotechnikos ir penki iš Mechanikos fakulteto. Tarp apsisprendusių buvo Jurgis Vilemas ir Leonas Ašmantas.
Kas įtakojo tokį sprendimą? Gal tai, kad tuo metu atominė tematika buvo visuomenės dėmesio centre, vyko šaltasis karas ir branduolinio ginklavimo varžybos, daug kalbama ir rašoma apie branduolinės energijos taikų panaudojimą ir tos energijos rūšies daug žadančią ateitį. Sovietų Sąjungoje ir Anglijoje jau veikė pirmosios atominės elektrinės. Šiandien Lietuvoje mažai kas žino, kad dar 1958 metų pradžioje TSRS vyriausybė nusprendė labai sparčiai plėtoti atominę energetiką ir vieną pirmųjų pramoninio masto elektrinių statyti kaip tik Lietuvos teritorijoje. Dėl to ir atsirado Lietuvos TSR vyriausybės sprendimas skubiai paruošti nacionalinius „kadrus“ tokiai elektrinei.
Nuo 1958 m. rudens Jurgis studijas tęsė jau Maskvos energetikos instituto (MEI) Šiluminės energetikos fakulteto trečiame kurse. Specialybė labai skyrėsi nuo buvusiųjų ir teko laikyti keletą papildomų egzaminų, tačiau žinios įgytos Kaune buvo labai gero lygio ir studijos Maskvoje sekėsi labai gerai. 1962 m. Jurgis Vilemas gavo MEI baigimo atestatą su pagyrimu, kuriame įrašyta specialybė „atominių elektrinių projektavimas ir eksploatacija“.
Mokslo keliu
1961 m. revizuojama sparčios TSRS atominės energetikos plėtros programa, jos užmojų mažinimo kryptimi. Kaip vėliau paaiškėjo, tai padaryta karinio komplekso sprendimu, baiminantis, kad šalis neturi pakankamai urano atsargų aprūpinti gynybos poreikių ir civilinę energetiką, be to visa sunkioji mašinų gamybos pramonė nebuvo pasirengusi dideliais kiekiais gaminti atominėms elektrinėms reikalingą įrangą. Todėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje bent artimiausioje perspektyvoje buvo atsisakyta.
Teko savarankiškai rinktis kokiu keliu pasukti baigus studijas. Kadangi J. Vilemui studijuoti sekėsi labai gerai, ir be to aktyviai dalyvavo studentų mokslinėje-tiriamojoje veikloje, jam buvo pasiūlyta tęsti mokslus MEI aspirantūroje. Pasiūlymas buvo priimtas ir nuo 1962 m. rugsėjo mėn. Jurgis tampa MEI aspirantu. Mokslinio darbo tema susijusi su tuo metu kuriamo branduolinio reaktoriaus su organinio skysčio šilumos nešėju, šilumos perdavimo ir kritinių srautų tyrimu. Aspirantūra sėkmingai baigta 1965 m. spalį ir 1966 m. balandžio 8 d. apginama technikos mokslų kandidato disertacija "Kritinių šilumos srautų tyrimas organiniam šilumnešiui verdant dideliame tūryje ir kanaluose". Disertacinio darbo vadovas – prof. L. S. Sterman.
Darbinė veikla
Nuo 1966 m. sausio mėn. J. Vilemas pradeda dirbti jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigose Lietuvos mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos institute Kaune, kuris nuo 1968 m. iki 1992 m. vadinosi Fizikinių-techninių energetikos problemų institutu (FTEPI).
Nuo 1966 m. rugsėjo 1 d. iki 1973 m. J. Vilemas buvo FTEPI vyresnysis mokslo darbuotojas, 1973 m. rugsėjo 1 d. – 1981 m. vasario 19 d. – Branduolinių įrenginių šilumos mainų laboratorijos vadovas.
1981 m. vasario 19 d. Jurgis Vilemas tapo FTEPI direktoriumi. 1992 m. vasario 2 d. institutas dar kartą pakeičia pavadinimą į Lietuvos energetikos institutas (LEI), o J. Vilemas toliau vadovauja šiam institutui.
Nuo 2004 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo LEI vyriausiasis mokslo darbuotojas. Nuo 2004 m. rugsėjo 23 d. iki 2010 m. kovo 30 d. - LEI Tarybos pirmininkas.
Nuo 2010 m. kovo 3 d. yra VDU vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Mokslinė-tiriamoji ir universitetinė veikla
1968–1990 m. buvo vaisingiausi Jurgio Vilemo mokslinės veiklos metai. Jam vadovaujant išplėtota nauja mokslinių tyrimų kryptis – šilumos mainų ir hidrodinamikos tyrimai įvairios paskirties dujomis aušinamuose branduoliniuose reaktoriuose ir sukurta jai reikiama eksperimentinė tyrimų bazė. Visi šios krypties tyrimai vykdyti vedančiųjų TSRS projektavimo institutų ir gamybos įmonių užsakymu. Tai daugelį metų trukę dujų dinamikos, šilumos mainų ir srauto struktūros tyrimai skirti tuo metu TSRS kurtam branduoliniam raketiniam varikliui.
Šie taikomieji tyrimai palaipsniui peraugo į fundamentinius dujų dinamikos ir šilumos mainų procesų tyrimus, esant ypatingai intensyviam energijos perdavimui kanaluose, kai juose veikia stiprios išcentrinės jėgos, o dujų srautas sparčiai greitėja. Tų darbų išdavoje 1980 m. rugsėjo mėn. apginta technikos mokslų (habilituoto) daktaro disertacija "Šilumos mainų ir dujų dinamikos tyrimas branduolinio raketinio variklio reaktoriuje". Didelis darbų ciklas skirtas šilumos perdavimo identifikavimui dujomis aušinamuose greitųjų neutronų reaktoriuose, o taip pat reaktoriuose su rutulio formos šilumą generuojančiais kuro elementais.
J. Vilemui vadovaujant šioje tematikoje mokslo kandidatų disertacijas sėkmingai apgynė: Arvydas Kaulėnas, Leonas Ašmantas, Mindaugas Nemira, Stanislovas Vrubliauskas, Erdvinas Adomaitis, Algirdas Sakalauskas, Vytautas Šimonis, Eugenijus Ušpuras, Jokūbas Kolesnikovas, Ana Kuršienė, Vytautas Mikaila, Vytautas Šukys ir Birutė Teškevičienė.
Vadovaujant J. Vilemui Fizikinių-techninių energetikos problemų institutas tapo vienu pagrindinių mokslinių tyrimų centrų Sovietų Sąjungoje dirbusiu šiluminės fizikos, hidro ir dujų dinamikos, medžiagų mokslo, kibernetikos energetikoje srityse, turėjęs modernią eksperimentinę bazę, virš 800 darbuotojų, tarp kurių apie 120 mokslo darbuotojų turėjo mokslų kandidato ar daktaro laipsnį.
Žlugus Sovietų Sąjungai natūralu, kad nebuvo įmanoma ir netikslinga tęsti šiuos tyrimus. Visą didžiulį institutą reikėjo pakreipti darbui nepriklausomos Lietuvos reikmėms. Tai buvo iš tikrųjų sudėtingas, daug laiko ir energijos pareikalavęs procesas, kuriam tiesiogiai vadovavo J. Vilemas.
Žvelgiant iš šios dienos pozicijų galima teigti, kad tai pavyko. Lietuva turi vieną iš stipriausių Rytų Europoje mokslinio tyrimų centrų, kurio veiklos tematika tiesiogiai susijusi su Lietuvos ir Europos Sąjungos energetikos reikmėmis.
1975–1983 m. J. Vilemas dėstė bendrosios fizikos ir atominės energetikos kursus Kauno politechnikos institute (KPI).
1989 m. jis aktyviai įsijungė į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo procesą, buvo jo Atkūrimo Tarybos pirmininku. Pirmaisiais universiteto metais ėjo VDU Rektoriaus pareigas, eilę metų buvo Senato Pirmininku, Tarybos pirmininko pavaduotoju.
Visuomeninė ir valstybinė veikla
- Nuo 1985 m. – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
- 1993–2015 m. - Lietuvos energetikos ekonomikos asociacijos valdybos pirmininkas.
- 1993–2008 m. – Lietuvos branduolinės saugos konsultacinio komiteto pirmininkas.
- 1993–2008 m. – Lietuvos vyriausybės visuomeninis patarėjas. energetikos klausimais.
- 1989–1990 m. ir 1995–2000 m. - Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas.
- 1989–1993 m. – VDU Atkūrimo Tarybos ir Atkuriamojo Senato pirmininkas.
- 2000–2010 m. – Kauno medicinos universiteto Tarybos narys.
- 2001–2006 m. – VDU Tarybos narys.
- 2008–2010 m. – VDU Senato pirmininkas.
- 2010–2015 m. – VDU Tarybos pirmininko pavaduotojas.
- 1998–2012 m. – Lietuvos mokslų akademijos žurnalo „Energetika“ redaktorius.
Narystė užsienio organizacijose
- nuo 1993 m. – Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos narys, nuo 2008 m. – jos Vykdomojo komiteto narys, nuo 2012 m. iki dabar – jos viceprezidentas.
- 1994–2010 m. – Europos atominės energijos draugijos narys.
- nuo 1994 m. – Švedijos inžinerinių mokslų akademijos užsienio narys.
- nuo 2001 m. – Suomijos technologijų akademijos užsienio narys.
Įvertinimai
- 1985 m. – LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas.
- 1994 m. – Vytauto Didžiojo universiteto garbės profesorius.
- 1996 m. – Lietuvos valstybinė mokslo premija.
- 1997 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.
- 1998 m. – Medalis „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
- 1998 m. – Kauno technologijos universiteto garbės daktaras.
- 2000 m. – Baltijos valstybių Mokslo akademijų medalis.
- 2003 m. – Akademiko A. Žukausko premija.
- 2005 m. – Lietuvos tarptautinio olimpinio komiteto „Olimpinė žvaigždė“.
- 2007 m. – Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos A. V. Lykovo premija.
- 2014 m. – Kauno raj. Savivaldybės 1-ojo lygio garbės ženklas.
Pomėgiai
Buriavimas, golfas. Daugkartinis Lietuvos buriavimo čempionas (1958–1975 m. laikotarpyje), 1969 m. Lenkijos atviro buriavimo čempionato nugalėtojas „Žvaigždės“ klasėje. TSRS sporto meistras.
Kilmė ir šeima
Tėvai – Vincas Vilemas, Luko (1908 m. liepos 16 d. Kauno apskrities Zapyškio valsčiaus Vilemų
kaime, ūkininko šeimoje - 1983 m. balandžio 20 d. Kaune). 1930 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą ir po to du kursus VDU. – Janina Vilemienė, Jono (Jurevičiūtė, 1920 m. liepos 12 d. Radviliškyje, geležinkelio tarnautojo šeimoje - 2011 m. vasario 19 d. Kaune). Baigė gimnazijos aštuonias klases. Po vestuvių visą gyvenimą buvo namų šeimininkė.
Seserys, broliai – Rūta (g. 1940 m. gegužės 23 d. Kaune), Žibutė (g. 1945 m. birželio 11 d. Kauno apskrities Zapyškio valsčiaus Vilemų kaime). Algirdas (g. 1948 m. birželio 20 d. Kaune), Leonas (g. 1950 m. spalio 3 d. Kaune).
Šeima – žmona Zita Judita Vilemienė (Prielgauskaitė, g. 1952 m. Šiaulių raj. Varnočių kaime). 1975 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgydama fizikos mokytojos specialybę.)...
Vaikai – Paulius Vilemas (g. 1972 m. gruodžio 4 d. Kaune). 1990–1992 m. VDU studijavo ekonomiką. 1992–1995 m. studijavo Maskvos tarptautiniame universitete ir įgijo ekonomikos ir finansų bakalauro laipsnį. 1998 m. baigė Fletcher School of Law and Diplomacy Tafts University, Boston, JAV ir įgijo tarptautinio verslo teisės ir diplomatijos magistro laipsnį. Verslininkas Lietuvoje. – Ingrida Vilemaitė (g. 1976 m. rugsėjo 10 d. Kaune). 2000 m. Vilniaus universitete, įgijo psichologijos, o 2004 m. VDU - teisės magistro laipsnį. Gyvena ir dirba Lietuvoje.
Bibliografija
Apie 300 publikacijų mokslinėje spaudoje, 11 išradimų, 3 monografijos: "Šilumos atidavimas žiediniuose kanaluose aušinamuose dujomis" (rusų k. 1977 m., anglų k. 1987 m.), "Šilumos mainų intensyvinimas dujomis aušinamuose kanaluose" (rusų k. 1989 m., anglų k. 1994 m.), "Termogravitacijos ir išcentrinių jėgų įtaka šilumos mainams dujomis aušinamuose kanaluose" (rusų k. 1992 m., anglų k. 1998 m.).