Jurijus Kalcas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Jurijus Kalcas

Gimė 1956 m. liepos 27 d. (67 m.)
Vilniuje

Veikla
choro dirigentas ir pedagogas.

Jurijus Kalcas (g. 1956 m. liepos 27 d. Vilniuje) – choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija

19631972 m. Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos choro dirigavimo specialybės moksleivis, lankė A. Jozėno vadovaujamą chorą. 19721976 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dėst. D. Einikienė). 19761981 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. A. Lopo klasė). 19821984 m. choro dirigavimo žinias gilino konservatorijos asistentūroje – stažuotėje (vadovas prof. A. Jozėnas).

Dar studijų metais pradėjo dirbti Vilniaus moterų choro „Aidas“ ir mergaičių choro „Liepaitės“ chormeisteriu, vadovauti Šlifavimo staklių gamyklos moterų vokaliniam ansambliui. 1976 m. subūrė vokalinį ansamblį „Vox novus“, kuris propagavo vokalinį džiazą ir šiuolaikinę muziką. 19811982 m. choro dirigavimą ir kitas disciplinas dėstė Vilniaus muzikos mokykloje „Ąžuoliukas".

Nuo 1983 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, vėliau vyr. dėstytojas, nuo 1992 m. vyr. asistentas. 19941995 m. Vilniaus universiteto studentų mišriojo choro vadovas. Kolektyvą parengė Baltijos respublikų studentų dainų šventei „Gaudeamus-XII" Tartu (Estija).

Nuo 1998 m. rudens ir Vilniaus M. K. Čiurlionio menų gimnazijos dėstytojas.

Nuo 1978 m. J. Kalcas buvo Lietuvos aklųjų draugijos (aklųjų ir silpnaregių sąjungos) mišriojo choro „Vilnius“ artistas bosas, nuo 1991 m. dirigentas, nuo 1992 m. meno vadovas ir vyr. dirigentas. Choro repertuarą papildė stambiais Vakarų Europos klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniais, tęsia koncertinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Iš stambių kūrinių paminėtini L. Cherubini „Requiem“, J. Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“, „Nelson-Messe“ ir „Stabat Mater“ (pirmas atlikimas Lietuvoje), G. E Händelio oratorija „Mesijas“, L. van Beethoveno „Mišios C-dur“, A. Dvofäko „Mišios D-dur“, R. Schumanno „Requiem Des - dur“, V. Jakubėno kantatos „De profundis“ ir „Mano pasaulis“, J. Naujalio „Mišios Šv. Leonardo garbei“, J. Žilevičiaus mišios „Salve Jesu parvule“. Choras į Lietuvos radijo fondus įrašė daug įvairių kūrinių, išleido tris audiokasetes ir du kompaktinius diskus. Dalyvavo 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, tradiciniuose bažnytinės muzikos festivaliuose Šiauliuose, 1996 m. festivalyje „Baroko kelias“ Pažaislyje. 1995 m. spalio 28 d. „Vilnius" koncertu pažymėjo savo gyvavimo 25-metį. 1996 m. tarptautiniame chorų festivalyje Ispanijoje (Cantonigros) vilniečiai pelnė vieną pirmąją ir dvi antrąsias premijas. Choras daug koncertuoja Lietuvoje, gastroliavo Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Ispanijoje. Jo dainavimas pasižymi aukšta muzikine kultūra, nepaprastu choristų vidiniu jautrumu ir nuoširdumu.

J. Kalcas pasireiškia ir kaip kompozitorius, sukūrė stambių religinės ir pasaulietinės muzikos kūrinių: mišias, giesmių ir dainų. Harmonizuoja lietuvių liaudies dainas, aranžuoja muzikos kūrinius, iš įvairių kalbų verčia muzikos tekstus. Minėtina: variacijos fortepijonui „Ei griežle, griežlele“, „Exultate Deo“ vyrų chorui (XXII tarptautiniame kūrinių chorams konkurse Türe (Tours – Prancūzija) pažymėtas specialiu prizu), „Adomas ir Ieva“, „Motinai“ ir „Aš žinau“, vokalinis ciklas vaikų chorui, giesmės „Ave Maria“, „Salve Regina“, „Regina coeli“, „Oremus“ ir stambus kūrinys „Mišios“ (išleistos 1991). Dirigentas dalyvauja chorų, vokalinių ansamblių ir solistų konkursų vertinimo komisijose, dirigavo 1995 m. Baltijos respublikų studentų dainų šventėje „Gaudeamus-XII" Tartu (Estija) ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje.

Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+5732-78=5654 wiki spaudos ženklai).