Juris Elgeris
| Juris Elgeris latv. Juris Eļģers | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1586 m. Valmiera |
| Mirė | † 1672 m. rugsėjo 30 d. Daugpilis |
|
| |
| Veikla | latvių pamokslininkas, vertėjas, leksikografas
|
Juris Elgeris (latv. Juris Eļģers, vok. Georg Elger, g. apie 1586 m. Valmiera – 1672 m. rugsėjo 30 d. Daugpilis) – latvių pamokslininkas, vertėjas, leksikografas.
Biografija
Gimė protestantų šeimoje; perėjęs į katalikybę mokėsi Vilniaus (?), Braunsbergo ir Nesvyžiaus jėzuitų kolegijose. Nuo 1607 m. kunigas jėzuitas. Dėstė Braunsbergo ir kitose kolegijose. Nuo 1620 m. gyveno Rygoje; veikė kaip misionierius ir pamokslininkas. 1638–1644 m. Daugpilio jėzuitų misijos vyresnysis, ten 1638 m. įsteigė gramatikos mokyklą (vėliau Daugpilio kolegija).
Atsidėjęs literatūriniam darbui latvių kalba parengė: „Evangeliją visų metų sekmadieniams ir šventadieniams“ (Evangelio toto anno singulis domenicis et festis 1672 m., 1758 m.; naujas leidimas iš Lundo universiteto rankraščio 1961 m.), P. Kanizijaus „Trumpojo katekizmo“ (Catechismus, seu Brevis institutio doctrinae christianae 1672 m.) vertimus, iš lotynų, vokiečių ir lenkų kalbų išverstą giesmyną (1621 m.; pertvarkytas leidimas Cantiones spirituales ex latinis, germanicis et polonicis translatae in idioma Lothavicum 1673 m.), lenkų-lotynų-latvių kalbų žodyną (Dictionarium polono-latino-lothavicum 1683 m.; panaudojo G. Knapijaus ir K. Sirvydo žodynus). Dauguma jo raštų išspausdinta 1672–1758 m. Vilniuje.[1]
Šaltiniai
- ↑ Juris Elgeris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 464 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||