Justinas Siesickis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Justinas Siesickis

Gimė 1835 m. rugsėjo 20 d.
Kurklių dvaras (Kurklių parapija, Anykščių raj.)
Mirė 1881 m. spalio 1 d. (46 m.)
Solikamske, Permės kr., Rusija

Veikla
Kunigas, dvarininkas bajoras, laisvės gynėjas, tremtinys

Turinys

Justinas Siesickis (Siesickij, 1835 m. rugsėjo 20 d., Kurklių dvaras, Kurklių parapija, Anykščių raj. – 1881 m. spalio 1 d. Solikamske, Permės kr., Rusija) – Kunigas, dvarininkas bajoras, laisvės gynėjas, tremtinys.

Biografija

Tėvai: Antanas Siesickis ir Juzefa Petkevičiūtė-Siesickienė – dvarininkai bajorai, Kurklių dvaro su 68 baudžiauninkais (1853 m.) savininkai. Brolis Mečislovas Siesickis (1829–?) – ekonomistas, 1863 m. sukilimo tremtinys. Giminaitė (pusbrolio, tėvo sesers sūnaus, duktė) Juzefa Povickaitė-Okuličienė (18751935) – dvarininkė, švietėja, visuomenininkė.

1835 m. spalio 8 d. Kurklių klebonas Mykolas Petrusevičius jį pakrikštijo Kurklių bažnyčioje Justino Eustachijaus Teodoro vardais, krikštatėviai buvo Alantos klebonas Antanas Mažeika ir Bogumila Siesickytė.

18531857 m. studijavo Varnių (Telšių raj.) kunigų seminarijoje. 18571858 m. tęsė studijas Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet iš jos išstojo savo noru ir grįžo į Varnius. Baigęs studijas, buvo įšventintas kunigu.

Paskirtas 1859 m. vasarą, 18591861 m. J. Siesickis tarnavo vikaru Pumpėnuose (Pasvalio raj.).

Atvykęs 1861 m. kovą, 18611862 m. J. Siesickis buvo Anykščių parapijos vikaras, talkino klebonui Ferdinandui Stulginskiui ir administratoriui Julijonui Kelpšai.

1861 m. liepos mėnesį Anykščių žydų draugijos mokesčių rinkėjas Leiba Baranas skunde rašė, kad Anykščių klebonas ir dekanas Ferdinandas Stulginskis bei vikaras J. Siesickis pamokslais kursto valstiečius, kviečia žmones giedoti naujoviškas (patriotines) giesmes, nepagarbiai kalba apie carą, renka aukas sukilimui, rengia sueigas miškuose. 1861 m. rugpjūčio 9 (pagal naująjį kalendorių – 21) d. Vilniaus generalgubernatoriaus nurodymu skundo faktų tyrimą atliko Vilkmergės (Ukmergės) zemskinis ispravnikas. Tyrimas nedavė rezultatų. 1861 m. gruodžio 1–2 (13–14) d. Vilkmergės zemskinis ispravnikas, pavestas Kauno gubernatoriaus, vėl tyrė valstiečio Goraškino pranešimą apie nelegalią J. Siesickio veiklą.

Dėl carinės Rusijos administracijos persekiojimo nebegalėdamas tarnauti Anykščiuose, J. Siesickis 1862 m. lapkritį buvo iškeltas ir 18621863 m. tarnavo vikaru Luokės (Telšių raj.) Visų Šventųjų parapijoje, talkindamas klebonui Kazimierui Charmanskui.

Būdamas Luokės vikaras, jis rėmė Lietuvoje prasidėjusį valstiečių sukilimą. 1863 m. birželio 12 d. bažnyčioje jis lietuviškai perskaitė sukilėlių atsišaukimą, dėl to vėl pradėtas persekioti.

1863 m. rudenį jis tarnavo vikaru Skaudvilėje (Tauragės raj.), 1863 m. lapkritį ir gruodį vėl praleido Anykščiuose, kur talkino administratoriui Julijonui Kelpšai, 1864 m. sausį grįžo į Skaudvilę, o nuo 1864 m. gegužės buvo Židikų (Mažeikių raj.) parapijos vikaras. Numalšinus sukilimą, dėl ankstesnių nusižengimų Luokėje 1864 m. rugsėjį Židikuose jis buvo surastas ir areštuotas, apkaltintas už 1863 m. agitaciją stoti į sukilėlių būrius.

1865 m. liepą karo teismas nuteisė J. Siesickį 8 metams katorgos ir ištrėmė jį į Sibirą, iš jo buvo atimtos bajoro ir dvasininko teisės, turtas sekvestruotas. 1865 m. spalio 2 d. jis buvo atgabentas į Irkutską (Rusija), iš ten lapkričio 6 d. išsiųstas į Usolję Sibirskoje (Irkutsko sr., Rusija). 1866 m. liepos 11 d. iš ten jis iškeltas į Akatują (Irkutsko sr.) ir ten gyveno kaip katorgininkas iki 1868 m.

1868 m. liepos 30 d. atleistas nuo katorgos darbų, J. Siesickis išvyko į Irkutską, o 1868 m. spalio 2 d. persikėlė ir 18681877 m. gyveno Tunkos (Buriatija, Rytų Sibiras, Rusija) dvasininkų tremtinių bendruomenėje, kurioje buvo susitelkę dauguma iš Lietuvos ir Lenkijos po sukilimo pralaimėjimo ištremtų dvasininkų.

Tik po 1874 m. amnestijos jis gavo teisę persikelti į Rusijos europinę dalį, į Permės guberniją, ir 1877 m. balandžio 17 d. išvyko iš Tunkos į Irkutską, o gegužės 2 d. etapu buvo perkeltas į Permės guberniją, apsigyveno Solikamske (Permės kr., Rusija).

Paleistas be teisės grįžti į Lietuvą, J. Siesickis, kai kurių šaltinių duomenimis, iš Permės krašto atvykdavo ir lankydavosi Varšuvoje (Lenkija). Iš ten jis slapčia atvykdavo ir į Lietuvą, kur susitikdavo su giminėmis, skleisdamas patriotinę dvasią.

Mirė 1881 m. spalio 1 d. Solikamske (Permės kr., Rusija).

Šaltiniai


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: