Jėzuitai Lietuvoje

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Jėzuitai Lietuvoje
    Ihs-logo.svg
    Įkurta 1608 m.
    Vadovai provincijolas Vidmantas Šimkūnas
    Būstinė Vilnius
    Adresas Didžioji g. 34, 00128 Vilnius
    Tinklalapis www.jezuitai.lt, www.jesuit.lt
    El. paštas sj@jesuit.lt
    Telefonas (5) 212-1715
    Kodai Juridinio asmens kodas:

    Jėzuitų draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) - Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. Ordino įkūrėjas – baskas šv. Ignacas Lojola (14911556). Ordinas tiesiogiai pavaldus popiežiui.

    Jėzuitų draugija

    Apie pasaulio Jėzuitų Draugiją

    Jėzaus Draugija veikia 120-yje pasaulio šalių. Ji yra susiskirstytaį 90 provincijų, kurios pagal geografinę padėtį ar bendrą kalbą yra apsijungusios į 11 asistencijų.

    Vidurio Europos asistencijai kartu su Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Nyderlandų ir dvi Vokietijos provincijomis priklauso Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija.

    Misija ir vizija

    Misija

    • Tarnauti tikėjimui
    • Skatinti teisingumą
    • Plėtoti dialogą su kitomis religijomis bei kultūromis
    • Užmegzti teisingą santykį su Dievu
    • Užmegzti teisingą santykį su žmonėmis
    • Užmegzti teisingą santykį su kūrinija

    Vizija

    • Skaistumo, neturto ir klusnumo įžadai.
    • ketvirtas įžadas - troškimas tarnauti Jėzui Kristui per jo atstovą popiežių – pasiryžimas priimti bet kokią popiežiaus paskirtą misiją.

    Struktūra

    Organizacinė sandara ir valdymas

    Jėzuitų provincijas sudaro jėzuitų bendruomenės. Kiekvienai jėzuitų bendruomenei vadovauja vyresnysis. Siekiama, kad visus bendruomenės narius vienytų bendra apaštalinė dvasia ir uolumas.

    Šiandien 120 pasaulio šalių darbuojasi apie 20 tūkst. jėzuitų.

    Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijoje 2017 m. buvo 33 jėzuitai - 3 vyskupai, 23 kunigai, 5 scholastikai, 2 naujokai.

    Ištekliai

    Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincija valdo šiuos objektus:

    • Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia ir jėzuitų namai
    Didžioji g. 34, 00128 Vilnius
    Svetainė
    • Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir jėzuitų namai
    Rotušės a. 7, 44280 Kaunas
    Svetainė
    • Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčia ir jėzuitų namai
    Vilniaus g. 247b, 76343 Šiauliai
    • Rygos šv. Petro Faberio jėzuitų namai
    Kantora iela 60, Rîga, LV-1002 Latvia

    Projektai

    ...

    Istorija

    1569 m. spalio 28 d. į Vilnių atvyko pirmieji keturi jėzuitai. Juos pasikvietė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, siekdamas stiprinti katalikų tikėjimą Lietuvoje. Vilniuje jėzuitai gavo rūmus, šv. Jonų bažnyčią, už miesto turėjo keletą dvarų.

    Pradžioje jėzuitai įsikūrė ir veikė Vilniuje, paskui ir kituose miestuose. Nuo pat atsiradimo jie pagarsėjo savo švietėjiška veikla. Lietuvoje jų dėka atsirado nemažai mokymo įstaigų. Jėzuitų steigiamose mokyklose gerą išsilavinimą galėjo gauti ir neturtingi jaunuoliai.

    1569 m. Vilniuje jėzuitai atidarė savo kolegiją, kuri nuo kitų metų turėjo visas penkias klases. Gana greitai kolegija išaugo: 1586 m. joje mokėsi 700 mokinių, vėliau – 1000. Jėzuitų mokyklose taikytas scholastinis mokymo metodas, dėstoma kalba – lotynų.

    1579 m., kai padaugėjo kolegijas baigusio jaunimo, kurio nemaža dalis vykdavo studijuoti į protestantiškus Vokietijos universitetus. karalius Steponas Batoras jėzuitams Vilniuje leido steigti akademiją (pirmąją aukštąją Lietuvos mokyklą), kuriai popiežius Grigalius XIII suteikė Vakarų Europos universitetų privilegijas ir teises. Tai buvo anksčiausiai įsteigtas universitetas Rytų Europoje.

    Jėzuitų veiklą žemaitijoje plėtė vyskupas Merkelis Giedraitis. Mokyklos-kolegijos buvo įsteigtos ir kituose miestuose - 1616 m. Nesvyžiuje, 1621 m. Kražiuose, Gardine, 1632 m. Naugarduke ir Daugpilyje, 1642 m. Kaune ir kitur).

    1582 m. kardinolo Jurgio Radvilos paskatinti, jėzuitai ėmė vadovauti Vilniaus diecezinei seminarijai ir įkūrė popiežiškąją seminariją, lietuvių kilmės seminaristams įvedė lietuvių kalbos pratybas. Tokios pratybos nuo 1620 m. įvestos ir jėzuitų naujokyne. Kovodami su protestantais, jėzuitai ėmė leisti religinio turinio lietuviškas knygas: Mikalojaus Daukšos „Katekizmas“, 1595; „Postilė“, 1599.

    Jėzuitai įsteigė kolegijas ir kituose Lietuvos miestuose. Jie ... m. perėmė ir Varnių kunigų seminariją, ėmėsi leisti knygas lietuvių kalba.

    Ypatingą reikšmę jėzuitai skyrė bažnytinės muzikos sklaidai, muzikiniam švietimui. Universitete jie ne tik uoliai rūpinosi skleisti bei įtvirtinti katalikybę ir mokslo žinias, bet ir aktyviai veikė muzikinio gyvenimo baruose. Rūpindamiesi krašto švietimu, įsteigtose kolegijose ir mokyklose jėzuitai pirmieji plačiai bei aktyviai pradėjo plėsti bažnytinių giesmių repertuarą. 1604 m. Vilniaus akademijoje buvo sudarytas mokykloms rekomenduojamų giesmių sąrašas, kuriame buvo daugiau nei 50 lotyniškų giesmių.

    Jėzuitų pastangomis Lietuvoje 1613 m. buvo išleistas pirmasis katalikiškas giesmynas Parthenomelica, parengtas vienuolio Valentino Bartoševskio. Pirmąjį lietuvišką katalikišką giesmyną 1646 m. „Giesmės tikėjimui katalickam priderančios“ parengė Jėzuitų akademijos popiežiaus alumnato auklėtinis Saliamonas Mozerka Slavočinskis. Choralo puoselėjimui visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje didelę reikšmę turėjo Jėzuitų ordino nario, žymaus retorikos specialisto Žygimanto Liauksmino (1596 – 1670) parengta ir 1667 m. Vilniaus akademijos spaustuvės išleista grigališkojo choralo trilogija – pirmasis Lietuvoje muzikos teorijos vadovėlis Ars et praxis musica ir giesmių rinkiniai Graduale pro exercitatione studentium bei Antiphonale ad psalmos. Profesionaliems muzikams parengti buvo įsteigtos kelios bursos, vadinami bendrabučiai nepasiturintiems moksleiviams. Akademija turėjo didelę pajėgią kapelą, įvairių muzikos instrumentų ir turtingą nototeką.

    Po truputį negausi jėzuitų misija augo ir 1608 m. buvo sudaryta jėzuitų bendruomenės Lietuvos provincija[1].

    1726 m. jėzuitams suteikta išimtinė mokymo teisė. Jėzuitų mokyklose daugiausia dėmesio buvo skiriama religiniam auklėjimui, lotynų kalbai, retorikai.

    1773-1814 m. Lietuvos jėzuitams teko keistas vaidmuo - užtikrinti Jėzaus draugijos tęstinumą. Popiežiui uždraudus jėzuitų veiklą, caro okupuotose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyse dekretas nebuvo paskelbtas. Vienuolijos centru tapo Polockas, jai iš eilės vadovavo trys lietuviai.

    1814 m. ordiną atkūrus, Lietuvoje 1820 m. jėzuitai iš caro žemių buvo išvaryti ir iš jų atimtas 20 mln. auksinų vertės turtas.

    Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos Respublikos vyriausybė pasikvietė jėzuitus iš Vokietijos. Kaune jie įkūrė vienuolyną ir gimnaziją, šiauliuose, Pagryžuvyje – vienuolynus. 1923 m. lietuvių jėzuitų veiklą atkūrė tėvas Benediktas Andruška.

    1930 m. buvo suformuota Lietuvos jėzuitų viceprovincija. Ji leido laikraščius „Žvaigždė“, „Misijos”.

    Karui baigiantis, daugelis jėzuitų emigravo. JAV gyvenantys lietuvių jėzuitai leido žurnalą „Žvaigždė“ ir „Laiškai lietuviams“.

    Sovietmečiu gyvavo pogrindyje. Tuo metu jie dalyvavo įvairioje pogrindinėje veikloje, vadovavo "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" leidimui.

    1990 m. oficiali jėzuitų veikla buvo atgaivinta Lietuvoje.

    Bažnyčių steigimas

    1571 m. balandžio 26 d. Žygimanto Augusto dekretu jėzuitams Vilniuje buvo paskirta Šv. Jono bažnyčia. Kartu ji buvo 1579 m. įkurtos Vilniaus Jėzaus Draugijos bažnyčia, joje vyko iškilmingi susirinkimai, manifestacijos, disputai. 15801586 m. buvo įvykdyta jos rekonstrukcija.

    1773 m. po ordino panaikinimo ji vėl tapo arkipresbiterine parapine miesto bažnyčia.

    16221647 m. buvo pastayta ir 1647 m. liepos 21 d. konsekruota šv. Ignoto bažnyčia. 1737 m. Šv. Ignoto bažnyčia sudegė. Ją atstatant, viduje įrengti mūriniai altoriai. Jėzuitų ordiną panaikinus, bažnyčia perduota Dvasinei seminarijai, 1798 m. uždaryta. Kurį laiką joje buvo arklidės, 1869 m. įrengtas karininkų klubas. Kaip sakralinis pastatas bažnyčia buvo visiškai sunaikinta: nugriauti bokštai, pristatytas prieangis, sunaikintas interjeras. Jėzuitai ketino atsiimti Šv. Ignoto bažnyčią 1921 m., bet vėliau jos atsisakė. 1925-1926 m. pagal architektų Julijaus Kloso ir Pavelo Vendziagolskio projektus vėl pritaikyta religiniams reikalams.

    1604 m. Jėzuitų ordino ir šv. Kazimiero giminaičio Zigmanto Vazos rūpesčiu buvo pradėta statyti šv. Kazimiero bažnyčia. Manoma, kad pagal architekto Džovanio Marijos Bernardonio projektą, parengtą Romos Jėzaus bažnyčios, pastatytos 1575 m., pavyzdžiu. Statomą bažnyčią 1610 m. apgadino gaisras. Prie bažnyčios 1615 m. pastatytas kolegiumas – vyresniųjų vienuolių namas, vėliau – kiti vienuolyno pastatai.

    Tai pirmoji ir seniausia barokinė bažnyčia Vilniuje. Ši bažnyčia turi gotikos, renesanso elementų. Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje.

    1697 m. Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega jėzuitams dovanojo Šnipiškes. Jose Mykolas Kazimieras Radvila ir Mykolas Košicas 1702 m. pradėjo statyti bažnyčią. 1709 m. sumūrytos sienos ir vieno bokšto 2 tarpsniai. 1752 m. pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą pastatyti bokšto trečias ir ketvirtas tarpsniai. XVIII a. antrojoje pusėje pastatytas antras bokštas. 1752 m. įrengtas didysis altorius.

    Nuorodos, šaltiniai

    1. (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 40.


    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 148% (+16435-5302=11133 wiki spaudos ženklai).