Kėdainių sutartis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kėdainių sutarties originalas
Abiejų Tautų respublika Švedų tvano metu

Kėdainių sutartis (taip pat Kėdainių unija) pasirašyta 1655 m. spalio 20 d. „tvano“ metu tarp Lietuvos didikų (daugiau nei tūkstantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų), vadovaujamų didžiojo etmono Jonušo Radvilos ir Švedijos karaliaus vietininko grafo Magnuso Gabrielio de la Garde.

Eiga

Kai dar Vilnius nebuvo užimtas rusų, buvo gauti įgaliojimai iš ATR karaliaus Jono Kazimiero Vazos derėtis su Maskva, arba prašyti Švedijos pagalbos. Jonušas Radvila buvo karaliaus įgaliojimus turintis derybininkas, tačiau jis viršijo šios įgaliojimus, kai ėmė derėti ne tik dėl pagalbos, bet ir dėl LDK įsijungimo į Švedijos karalystę.

Sutartis sudaryta tuo metu, kai visa LDK buvo užimta svetimos kariuomenės ir karaliaus valdžia praktiškai buvo žlugusi.

Sutartimi nustatyta, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išeina iš unijos su Lenkija ir įeina į unijinius santykius su Švedija (faktiškai protektorato teisėmis). Už tai Švedija pasižada grąžinti Lietuvai žemes, prarastas karuose su Rusija, ir išsaugoti bajorijos teises ir laisves. Iš LDK teritorijos taip pat turėjo būti išskirtos dvi kunigaikštystės valdomos Radvilų giminės atstovų.

Tokio pobūdžio derybos buvo posūkis ir nuo vasarą pasirašyto Josvainių akto, kuriame taip pat buvo žadama nutraukti santykius su Lenkija ir susieti ateitį su Švedija, tačiau ne paprasčiausiai prisijungiant, bet sudarant tokio pat pobūdžio sutartį, kokia buvo sudaryta su Lenkija.

Sutartis praktiškai nebuvo įgyvendinta, nes švedai patyrė keletą pralaimėjimų Lenkijoje (Varkos mūšis), o Lietuvoje kilo sukilimas prieš švedus bei Radvilas.

Jonušo Radvilos brolis Boguslavas, kuris buvo vienas iš Josvainių sutarties iniciatorių, griežtai pasipriešino Kėdainių unijai. Būtent nuo šios akimirkos brolių Radvilų politiniai keliai išsiskyrė. Tie bajorai, kurie palaikė Boguslavą, o ne Jonušą, keliavo į Brestą, kur prisijungė prie Sapiegų vadovaujamos kariuomenės.

Kėdainių unija praktiškai nebuvo įgyvendinta, nes Varkos mūšyje švedai patyrė skaudžią nesėkmę, o Lietuvos teritorijoje tuo metu kilo smarkus sukilimas prieš švedus ir Radvilas.

Pagrindinis sutarties šalininkas Jonušas Radvila praėjus 2 mėnesiams po sutarties pasirašymo 1655 m. gruodžio 31 d. mirė Tikocino pilyje, apsiaustas Jonui Kazimierui Vazai lojalių bajorų.

Netrukus po jo mirties pilį užėmė Jonas Paulius Sapiega (Jan Paweł Sapieha), kuris tapo LDK etmonu vietoj J. Radvilos.

Švedams pasitraukus iš didžiosios Abiejų Tautų respublikos dalies galutinai žlugo ir Boguslovo Radvilos planai. Jis dar bandė kovoti su Sapiega, bet labai nesėkmingai jam susiklosčiusiame Prostkų mūšyje prarado savo kariuomenę ir mirė tremtyje Karaliaučiuje Karaliaučiuje 1669 m. gruodžio 31 d.

Sutarties sudarymo aplinkybės

Radvilų giminė XVII a. viduryje valdė daugybę dvarų Lietuvoje ir Lenkijoje bei užėmė aukščiausius postus. Radvilos laikė save išskirtine didikų gimine ir konfliktavo su karaliaus dvaru bei jų galia nepatenkintais kitais didikais ir bajorais.

1654 m., kai dėl švedų ir rusų invazijos bei B. Chmelnickio sukilimo karaliaus valdžia ir įtaka atrodė žlugusi, du įtakingiausi giminės atstovai Jonušas Radvila (Janusz Radziwiłł) ir Boguslavas Radvila (Bogusław Radziwiłł) pradėjo derybas su švedais dėl LDK unijos su Lenkija nutraukimo ir panašių santykių su Švedija užmezgimo.

Nors Kėdainių unija nebuvo sėkminga ir vargu ar atitiko LDK interesus, tačiau ji paradoksaliai davė pozityvų rezultatą. Maskvos armija, matydama LDK ir Švedijos derybas, nedrįso brautis toliau į LDK, nes nebuvo pasiruošusi karui su švedais. Tai leido LDK išsaugoti savo teritoriją.

Vertinimai

Amžininkai Lenkijoje ir Lietuvoje sutartį laikė išdavyste. Vėlesni sutarties vertinimai išsiskyrė.

Tautinio atgimimo metu Lietuvoje ir Baltarusijoje metu kai kurie autoriai (pvz., Maironis) teigė, kad sutartis buvo pastanga sukurti nepriklausomą nuo Lenkijos Lietuvos valstybę. Naujausi Lietuvos istorikų sutarties vertinimai atsižvelgia į tai, kad pagal sutartį Lietuva gauna žymiai prastesnį statusą unijoje su Švedija, nei tuo metu buvusioje unijoje su Lenkija.

Nuorodos, šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 69% (+3628-0=3628 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 38% (+2006-394=1612 wiki spaudos ženklai).