Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Kęsgailos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kęsgailos
Zadora
Zadora
Kilmė Nežinoma
Pradininkas Buseika
Titulas bajorai
Laikotarpis XIV-XVI a.
Šalys LDK
Dvarai Batakiai, Katyčiai, Plateliai, Skirsnemunė, Švėkšna ir kt.

Kęsgailos (lenk. Kieżgajłowie) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir didikų giminė, kilusi iš Deltuvos Ukmergės vietininko, vėliau Žemaitijos seniūno Mykolo Kęsgailos. 1413 m. giminei suteiktas lenkų bajorų herbas Zadora.

Giminės pradininku laikomas vienas iš Kęstučiui artimų bajorų Buseika, [1] 1366 m. su 400 lietuvių pastojusiu kelią Ragainės komtūro kryžiuočiams, žygiavusiems į Maišiagalą. 1379 m. jis dalyvavo sudarant Kęstučio ir Jogailos Trakų taikos sutartį su Vokiečių ordino atstovais. Jo sūnus Stanislovas Valimantas 1398 m. buvo Salyno sutarties liudytojas, 1399 m. žuvo Vorsklos mūšyje.

Valdos ir įtaka

Pagrindiniai Kęsgailų dvarai buvo Žemaitijoje – Batakiai, Katyčiai, Plateliai, Skirsnemunė, Švėkšna. Taip pat turėjo dvarų Palenkės vaivadijos Balstogės paviete, Naugarduko ir Minsko vaivadijose. XVI a. pr. jiems priklausė 34 dvarai su 4000 valstiečių tarnybų ir 8000 dūmų. Kęsgailos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei skirdavo 600 raitelių. Kęsgailos buvo nuolatiniai Ponų tarybos nariai, LDK savarankiškumo šalininkai. Broliai Mykolas ir Jonas Kęsgailos apie 30 metų buvo faktiniai Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdytojai. Žemaitijos seniūno pareigos būdavo beveik paveldimos, nes kitų giminių žemaičiai tiesiog nepripažindavo. Žemaitijos tijūnus Kęsgailos skirdavo patys, nesiskaitydami su Didžiuoju kunigaikščiu ir smulkesniais bajorais. Žygimantas Senasis skirdamas Stanislovą Kęsgailą Žemaitijos seniūnu, jam paliko tik kas dešimtą valsčių, po to Kęsgailų įtaka valstybėje sumažėjo.

Giminės atstovai

Šaltiniai

  1. Kęsgailos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 770 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • Pietkiewicz K.:Kieżgajłowie i ich latyfundium do poł. XVI wieku. UAM Poznań 1982


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: