Kęstutis Trečiakauskas
Kęstutis Trečiakauskas | |
---|---|
| |
Gimė | 1939 m. spalio 8 d. Stasiūnai, Kėdainių apskritis |
| |
Veikla | spaudos darbuotojas, filologas
|
| |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Kęstutis Trečiakauskas (g. 1939 m. spalio 8 d. Stasiūnuose, Kėdainių apskritis) – Lietuvos spaudos darbuotojas, filologas.
Biografija
Mokėsi Panevėžio ir Vilniaus muzikos mokyklose, lankė J. Miltinio teatro studiją. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, įgydamas filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.
Nuo 1961 m. iki 1974 m. su nedidelėmis pertraukomis dirbo spaudoje – Ignalinos rajono laikraščio „Kelias į komunizmą“, leidinių „Meno saviveikla“, „Kultūros barai“, „Liaudies sargyboje“ redakcijose, Lietuvos televizijos ir radijo komitete. 1974–1993 m. „Minties“ leidyklos redakcijos vedėjas, vyriausiasis redaktorius, 1991–1992 m. direktorius. Nuo 1993 m. – Vilniaus V. Sirokomlės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.
Sudarinėjo almanachus „Baltija“, „Blaivybė“, periodikoje paskelbė eilėraščių, satyros ir humoro kūrinių. Daugiausia rašo kultūros klausimais. Išvertė grožinės literatūros knygų. [1]
Bibliografija
- Prie Ignalinos ežerų, 1964 m.
- Kėdainiai, 1974 m.
- Raseiniai, 1979 m., su K. Smilgevičiene
- Neliksi vienišas, 1984 m., su A. Urbonu, išversta į rusų, esperanto, gruzinų kalbas, išleista Brailio raštu.
- Jeronimas Ralys, dokumentinė apysaka, 1995 m.
- Lietuvių kalbos pamoka – viktorina, Žaltvykslė, 2006 m.
Vertimai
- Valentinas Pikulis. Rekviem karavanui PQ-17, Mintis, 1985 m.
- Genadijus Malachovas. Biosintezė ir bioenergetika, Vilnius, Algarvė, 1998 m.
Šaltiniai
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. - Vilnius: Pradai, 1997. - 525 psl.
|