Kūlupėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Kūlupėnai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Kūlupėnų geležinkelio stotis 2006.jpg
Kūlupėnų geležinkelio stotis

Kūlupėnai
Koordinatės:55°57′36″N 21°28′44″E / 55.960°N 21.479°E / 55.960; 21.479 (Kūlupėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija: Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų: 1 035 (2021 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kū̃lupėnai
Kilmininkas: Kū̃lupėnų
Naudininkas: Kū̃lupėnams
Galininkas: Kū̃lupėnus
Įnagininkas: Kū̃lupėnais
Vietininkas: Kū̃lupėnuose


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KūlupėnaiVikiteka

Kūlupėnai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 12 km į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai, šalia geležinkelio ruožo KretingaPlungė. Seniūnijos centras, yra 3 seniūnaitijos, 15 gatvių.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kūlupėnų Šv. Motiejaus bažnyčia, pastatyta 2014 m.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Kūlupėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-97038)
RWB Krankenhaus.svg Sveikatos punktas
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

4 parduotuvės, medienos apdirbimo bendrovė „Statyba“, linų apdirbimo bendrovė „Žemaitijos linai“



Geografija

Kūlupėnų kaimo koplytėlė

Kūlupėnai įsikūrę Vakarų Žemaičių lygumoje, prie Salanto ir Minijos santakos bei Kūlupio upelio (dešinysis Salanto intakas). Didžioji gyvenvietės dalis koncentruojasi tarp Minijos upės ir Kūlupėnų geležinkelio stoties. Dalis sodybų plačiai išsisklaidžiusios vienkiemiais prie kelių į Darbėnus ir Salantus. Pro Kūlupėnus eina geležinkelis ŠiauliaiKretinga, į šiaurės rytus nuo kaimo per Salanto upę 1932 m. pastatytas geležinkelio tiltas. Šalia Kūlupėnų plyti Salantų regioninis parkas.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Kūlupėnai


Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png DARBĖNAI – 16 km
Šukė – 8 km
Tinteliai – 3,5 km SALANTAI – 14 km
Nasrėnai – 4 km
Blank-50px.png
Tūbausiai – 12 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Vaizdas:RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sauseriai – 2 km
KRETINGA – 20 km Asteikiai – 0,5 km
KARTENA – 6 km
Martynaičiai – 3 km


<tabber> OpenStreetMap=


Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kūlupėnai OpenStreetMap žemėlapyje

|-| SSRS genštabas (1985–1990)=

Kūlupėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[3][4].

|-| Retromaps=

'00 '10 '20 '30 '40 '50 '60 '70 '80 '90
1800s 1808 1812 1822 1832 1842 1854 1867 1871 1885 1896
1900s 1909 1915 1922 1936 1940
1942
1954 1967 1975 1985 1990
OpenStreetMap

</tabber>


Istorija

Kūlupėnų geležinkelio tilto statyba 1931 m.

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose Kūlupėnų vardas žinomas nuo 1566 m. Tais metais buvo sudarytas pirmasis valakais išmatuoto kaimo inventorius, kuris pakartotas 1585 ir 1593 m. Kaimui priklausė 20 valakų (apie 440 ha) ariamos žemės, kurią valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro. Be to, bendram viso kaimo naudojimui buvo skirta keletas valakų ganyklų, šienaujamų pievų ir miškų.

XVI–XVII a. Kūlupėnuose vidutiniškai gyveno apie 20 valstiečių šeimų. Daugumoje tai buvo žemdirbiai katalikai, kurių dvasiniu gyvenimu iš pradžių rūpinosi Salantų bažnyčios, o po 1634 m. – Kartenos bažnyčios kunigai. Netoli Kūlupio ir Salanto santakos veikė kaimo kapinės. Jose nemažai kūlupėniškių atgulė amžinam poilsiui per XVI–XVIII a. vykusius karus, badmečius, siaučiant infekcinėms ligoms. Ypač negailestingas buvo 17091711 m. maras, po kurio 1738 m. kaime gyveno tik 11 valstiečių šeimų.

Kūlupėniškiai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Mūšyje su Rusijos imperijos kariuomenės kariais Žarėnuose (Telšių vls.) krito valstietis Aloyzas Zubė. Sukilimo metu maištą prieš grafą Šuazelį pakėlė kumečiai Tamošius Jankauskis, Juozas ir Pranas Viskantai, Antanas Kniukšta, Pranas Jonušas, Mykolas Paulauskas, Kazys Želvys, Jonas Balsys ir ūkininkas Benediktas Daukantas. Sukilimą numalšinus, Rusijos kareiviai į nelaisvę paėmė valstiečius Juozą Rupertą, Juozą Jazdauskį, Juozą Šverį, Motiejų Pocių ir Domą Bernotą.[5]

Kūlupėnai buvo vienas didžiausių kaimų Kartenos valsčiuje, ilgai gyventojų skaičiumi nusileisdavęs tik Raguviškiams. XVIII a. antroje pusėje – XIX a. pradžioje kaimo žemėse įsikūrė du užusieniai (vienkieminiai kaimai), vadinti Kūlupėnais. Kad juos galima būtų atskirti, arčiau kaimo, prie kelio į Darbėnus buvęs užusienis buvo pavadintas Sausgalviais, o Kūlupėnų miške įsikūręs užusienis – Kūlupėnų Medsėdžiais. Sausgalvių užusienis nuo XIX a. buvo laikomas savarankišku kaimu ir priklausė Salantų katalikų bažnyčios parapijai ir valsčiui. Tačiau vėliau buvo prijungtas prie Kūlupėnų kaimo. 1846 m. Kūlupėnų kaime buvo 31, o Sausgalviuose – 3 dūmai.[6] 1849 m. grafo Franso Pliaterio Kartenos dvarui priklausė 154 baudžiauninkai, o baudžiavą panaikinus 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius dvarui mokėjo 127 valstiečiai.[7]

Marijos skulptūrinė grupė Kūlupėnų kaimo koplytėlėje

1904 m. atidaryta Kūlupėnų pradinė mokykla. 1923 m. kaime buvo 75 sodybos.[8] Gyventojų ir ūkių skaičiumi Kūlupėnai pranoko visus Kartenos valsčiaus kaimus ir mažai kuo nusileido Kartenos miesteliui. Lietuvos žemės reformos metu jis buvo išskaidytas į vienkieminius ūkius. Senojoje kaimo dalyje, kuri tęsėsi nuo geležinkelio pervažos abipus Salantų kelio link Tintelių kaimo, liko 15 sodybų. Kairėje pusėje gyveno Kazimieras Bružas, Antanas Daugintis, pravardžiuojamas Senvaičiu, Juozapas Bružas, Pranas Jedenkus, Ignašius Bružas, Stropus, Ignas Daugintis, vadinamas Tečiu, Kazimieras Ruginis, Juozas Pocius, o dešinėje pusėje – Ignas Daukontėlis, Pranas Motiejauskas, Juozas Gvildys, Pranas Daukantas, Pranas Drakšas, Juozas Pilybas. Viena seniausių buvo Stropų sodyba, minima net vyskupo Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzėje“. Į ją užkuriu atėjo Pocius, kuris vaikų neturėjo. Šiandien čia gyvena Povilas Riepšus. Likusios sodybos buvo vienkiemiais išsimėčiusios po visas kaimo žemes, jų pakraščiuose ir pamiškėse.

Kūlupėniškiai ūkininkai buvo solidarūs, pasiruošę nelaimei ištikus padėti vienas kitam. 1932 m. rugpjūčio 1 d. nuo žaibo iškrovos sudegė Sausgalviais vadinamoje kaimo dalyje gyvenusio K. Valužio kluonas ir tvartai su kumele, kumeliuku, 3 karvėmis, 50 vežimų dobilų, 20 vežimų šieno ir visais žemės ūkio padargais. Į bendrą kaimo susirinkimą susirinkę gyventojai nutarė jam padėti ir įpareigojo kiekvieną ūkininką į kasą sudėti po 25 centus nuo kiekvieno hektaro valdomos žemės.[9]

Kaime aktyvumu pasižymėjo pavasarininkų kuopa, kuriai 1927 m. priklausė 60 jaunuolių. Prie pradinės mokyklos susikūrė jaunųjų ūkininkų ratelis. Vyrai ir jaunuoliai priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Kartenos būriui.

Tarpukariu Kūlupėnai tapo ekonomiškai svarbia Kretingos apskrities gyvenviete. 19311932 m. nutiesus Kretingos-Telšių geležinkelio ruožą, Kūlupėnuose buvo pastatyta moderni Kartenos geležinkelio stotis, o virš Salanto upės nusidriekė vienas didžiausių Žemaitijoje geležinkelio tiltas. Prie stoties ėmė kurtis gyvenvietė, savo sandėlius ir parduotuvę pasistatė stambiausia Vakarų Žemaitijoje kooperatinė prekybos įmonė – Kretingos vartotojų bendrovė. 1940 m. Lietuvos kooperatyvų sąjunga Linas kaimo pakraštyje įkūrė Kartenos linų apdirbimo fabriką ir suprojektavo darbininkų gyvenvietę.

Tarp pirmųjų Lietuvos tremtinių buvo Kartenos geležinkelio stoties kelio meistras, Kūlupėnų skyriaus jaunalietuvis Juozas Sabulis, 1941 m. birželio 14 d. iš Šiaulių išvežtas į Sibirą.[10]

1946 m. prie Kartenos geležinkelio stoties pradėjo veikti ryšių skyrius. 1947 m. baigtas statyti ir visu pajėgumu ėmė dirbti Kartenos linų apdirbimo fabrikas, prie kurio pastatyta 220 kW galingumo elektrinė tiekė elektrą ir gyvenvietei. Pradinė mokykla 1949 m. pertvarkyta į septynmetę, o vėliau – į aštuonmetę mokyklą, 1953 m. atidaryta biblioteka, 1957 m. – felčerių-akušerių punktas, o 1960 m. prie linų fabriko pradėjo veikti kultūros namai.[11]

Okupantų atnešta sovietinė ideologija suskaldė bendruomenę į skirtingas stovyklas. Dalis apylinkės vyrų išėjo į miškus partizanauti ir paaukojo savo gyvybes ant laisvės aukuro. Tarp jų buvo Steponas Motiejauskas-Tamošius, 1948 m. įstojęs į Buganto kuopą ir žuvęs 1950 m.[12] Apie 20 šeimų 19451952 m. enkavedistai ir stribai ištrėmė į atšiaurias Rusijos sritis. Tremtyje pabuvojo 67 kūlupėniškiai, iš kurių Sibire mirė Ona Gagilienė, Albina ir Pranas Motiejauskai, Selestinas Pocius, Ona Ruginienė, Karolina Trakienė ir Petronėlė Vizgirdaitė.[13] Valstietis Domas Latakas buvo nušautas už tai, kad gavo iš kolaborantų valdžios žemės, kuri buvo atimta iš kitų ūkininkų.[14] Kiti kūlupėniškiai 1949 m. buvo suginti į „Draugystės„ kolūkį, kuris XX a. 8-ajame dešimtmetyje reorganizuotas į Kūlupėnų tarybinį ūkį – taigi, miestelis buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

1994 m. įkurti Kūlupėnų katalikų maldos namai, 20062014 m. pastatyta Kūlupėnų bažnyčia.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1566 m. -XVIII a. Imbarės vaitija, Platelių seniūnija, Žemaičių kunigaikštystė
1861-1915 m. Kūlupėnų seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915-1918 m. Kūlupėnų seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Oberosto Lietuvos sritis
1919-1940, 1941-1944 m. Kūlupėnų seniūnijos centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1940-1941, 1944-1950 m. Kūlupėnų apylinkės centras, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
1950-1953 m. Kūlupėnų apylinkės centras, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
1953-1959 m. Kūlupėnų apylinkės centras, Salantų rajonas
1959-1995 m. Kūlupėnų apylinkės centras, Kretingos rajonas
1995 Kūlupėnų seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė

Kūlupėnai yra vandenvardinis vietovardis. Miesteliui vardą davė šiauriniu jo pakraščiu link Salanto tekantis Kūlupis. Upelis taip buvo pavadintas todėl, kad jame seniau buvo daug akmenų (žemaitiškai – kūlių), kurių po melioracijos nedaug beliko.

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2021 m.
1900 m. 1902 m. 1913 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
423 354 444 514 676 803
1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.
1 012 1 114 1 237 1 348 1 195 1 035

Žymūs žmonės

Gimė
Gyveno
Gyvena

Kūlupėnų miške 1953 m. žuvo pedagogas, Lietuvos partizanas Stasys Jonauskas-Simonas.

Kultūros paveldas

Nuotraukos

Šaltiniai

  1. Kūlupėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
  3. Kūlupėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
  4. Kūlupėnai loadmap.net
  5. Juozas Mickevičius. 1831 m. sukilimo atgarsiai Platelių apylinkėj. - Gimtasai kraštas. - Šiauliai, 1943. - P. 314-316
  6. M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 160 (Kułupiany), 175 (Sawzgalwie)
  7. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5, l. 10
  8. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 114
  9. Žemaičių prietelius - 1932, Nr. 33. - P. 4; 1932, Nr. 36. - P. 6
  10. Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai. - Čikaga, 1988. - P. 119
  11. Kūlupėnai. – Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. - T.2. - P. 430
  12. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento 1997 10 24 archyvinė pažyma. - L. 8
  13. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius, 1994. - Kn. 1. - P. 428, 430, 433, 439, 446, 447, 452, 454, 458–459, 460, 461, 465
  14. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys - 1966, Nr. 84. - P. 2
  15. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 669
  16. Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Nukryžiuotojo, Jono Nepomuko skulptūromis ir Ma
  17. Kultūros vertybių registras: Geležinkelio tiltas
  • Kūlupėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 954 psl.
  • Kūlupėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. - 248 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • Kūlupėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 430 psl.
  • Kūlupėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 246 psl.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 107% (+17786-632=17154 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+155-615=-460 wiki spaudos ženklai).
  • Aloyzas Rapševičius – redaktorius – 0% (+11-12=-1 wiki spaudos ženklai).