Kūras (Šveicarija)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kūras
(kirč. Kū̃ras)
vok. Chur, pranc. Coire, it. Coira, ret. Cuira
   Chur wappen.svg   
Chur Ansicht.jpg

Kūras žvelgiant nuo kalnų


Kūras
46°51′00″N 9°32′00″E / 46.85°N 9.533333°E / 46.85; 9.533333 (Kūras (Šveicarija))Koordinatės: 46°51′00″N 9°32′00″E / 46.85°N 9.533333°E / 46.85; 9.533333 (Kūras (Šveicarija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Vėliava Šveicarija
Kantonas: Vėliava Graubiundeno kantonas
Gyventojų: 34 900 (2008 m.)
Plotas: 28,01 km²
Tankumas (2008): 1 246 žm./km²
Pašto kodas: 7000-7007
Commons-logo.svg Vikiteka: KūrasVikiteka
Kirčiavimas: Kū̃ras

Kūras – miestas rytų Šveicarijoje, Retijos Alpėse, 593 m aukštyje virš jūros lygio, prie Reino intako Plesuro. Graubiundeno kantono centras. Mašinų ir tiksliųjų prietaisų, metalo apdirbimo, tekstilės, chemijos, maisto (šokolado, vyno, alaus) pramonė. Turistinis centras. Veikia aukštoji teologinė mokykla. Yra katedros, Retijos, dailės, gamtos istorijos muziejai, teatras.

Turinys

Architektūra

Kūras žymus savo senovinės architektūros senamiesčiu: yra gotikinė Šv. Liucijos bažnyčia su VIII a. kripta (pradėta statyti 1150 m.), romaninė gotikinė katedra su Karolingų laikotarpio reljefais (11551272 m.), vėlyvosios gotikos Šv. Martyno bažnyčia (14741491 m.) su VIII a. sienų fragmentais, gotikinė rotušė (XV–XVI a.), kurioje nuo 1872 m. įrengtas archeologijos, taikomosios dekoratyvinės dailės ir tautodailės muziejus, XVII–XVIII a. akmenų mūro gyvenamieji namai, barokiniai Vyskupų rūmai (atstatyti apie 1737 m.).

Istorija

Kūras žinomas jau nuo Antikos laikų, kuomet buvo Romos imperijos Retijos provincijos centras. Nuo V a. vyskupijos centras. Nuo X a. priklausė Šv. Romos imperijos kunigaikščiams. Reformacijos metu 1526 m. tapo laisvuoju miestu. 1489 m. įstojo į Šveicarijos sąjungą. Nuo 1820 m. tapo Graubiundeno kantono centru[1].

Sportas

Šaltiniai

  1. Kūras (Šveicarija). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.