Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio KMU klinikos)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°55′06″N 23°55′16″E / 54.91833°N 23.92111°E / 54.91833; 23.92111

Klinikų centrinis korpusas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje.

Turinys

Pavadinimų kaita

Istorija

Kauno klinikų statybai XX a. 4-tame dešimtmetyje buvo skirtas 12 ha sklypas VII forto rajone, šalia šv. Luko ligoninės. 1935 m. architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis paruošė sklypo Eivenių g. eskizinį projektą.

1936 m. vasario 5 d. VDU Medicinos fakulteto ir Kauno miesto tarybos atstovai susirinko aptarti naujos ligoninės statybos. Paskelbtas tarptautinis statybų projekto konkursas. Gauti 6 projektai: 4 lietuvių ir 2 užsieniečių. Pirmąją premiją (10 tūkst. litų) laimėjo prancūzų architekto, stambios ligoninių projektavimo firmos Paryžiuje vadovo Urbeno Kasano (Urbain Cassan) projektas „XXX“. Jam talkino architektas Eli Ušanovas (Elie Ouchanoff). [1]

Prancūzų architektams turėjo būti siūloma rengti detalų klinikų planą, bet tam priešinosi kai kurie komisijos nariai, norėję, kad tai atliktų vietos inžinierius. Nepaisant prieštaravimų, balsų dauguma komisija nutarė siūlyti U. Cassan rengti detalų klinikų planą. [2] Tik dviaukščio Patologinio anatomikumo pastatą vėliau leista projektuoti vietiniam architektui Feliksui Bielinskiui.

Dešimt dienų nuo ryto iki vakaro U. Cassan leido dekanate, diskutuodamas su klinikų ir skyrių vadovais, kurie reiškė konkrečius reikalavimus būsimųjų patalpų išdėstymui. Per tą laiką architektas įgijo visų pasitikėjimą ir pelnė puikaus specialisto vardą. Statybos komisija pastatų ir jų dalių planų brėžinius analizavo kartu su medikais ir ekspertais, teikė pastabas, prašė keisti tam tikras vietas. Per 5 mėnesius paruoštas galutinis Klinikų šešių korpusų projektas. Numatyta pastatyti 518 lovų kliniką, kuri turėjo kainuoti 3 484 330 lt. [3]

1937 m. liepos 21 d. pašventintas kertinis statybų akmuo. [4] Techninę priežiūrą vykdė inžinierius Jonas Jasiukaitis, padėjo inžinierius Klemensas Kaušinis. Darbus vykdė 20 rangovų (svarbiausius – brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių bei Salomono Gudinskio firmos). [5]

Universiteto klinika buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą kai kurie darbai mechanizuoti, panaudotas vibruotas betonas, naujovišku būdu statomos laiptinės. Pastatytas 75 m aukščio kaminas.[6] Statybos darbai truko dvejus metus – iki 1939 m. liepos mėn. Klinikų plotas siekė apie 160 tūkst. kv.m, iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų išsiskyrė tuo, kad visi šeši pastatai buvo sujungti apie 1 km ilgio, 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais. Juose įrengti pusapskritimio formos praplatėjimai priešingomis kryptimis vežamų krovinių prasilenkimui, taip pat išvedžiotos inžinerinės komunikacijos. [7] Klinikų statyba ir įrengimas kainavo 14 mln. litų, eksploatuoti pradėtos 1940 m. birželio-liepos mėn.

Pirmuoju direktoriumi 1939 m. paskirtas VDU Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas pulkininkas profesorius Kazys Oželis. 1941 m. pradžioje Klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai.

Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) klinikos paverstos karo ligonine, kurioje sutalpinta iki 5 tūkst. sužeistųjų. Karo metu pastatai išliko nesugriauti, tačiau buvo išgrobstytas brangus medicininis turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojančia spalva. [8]

Pokario metais klinikos kurį laiką liko kariškių žinioje, o 1945 m. buvo perduotos civilinei valdžiai. Klinikų sklypas padidintas, apželdintas. 1949 m. pasikeitė kai kurių pastatų paskirtis. Nuo 1964 m. vykdomos naujos statybos, rekonstruojami senieji pastatai. 1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas; 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas; 1974 m. – 240 lovų Akių ligoninė; 1976 m. – 120 lovų Kardiologinė ligoninė; 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas, praplėstas ūkinis pastatas. Priešais centrinį korpusą pietų pusėje įrengtas skverelis su baseinu, takai apsodinti tujomis ir eglėmis. Tarp centrinio pastato ir patologinio anatomikumo užveistas sodas, ligonių rekreacijai skirtas pušynas ant Neries kranto. 2006 m. pastatyta KMU biblioteka ir informacijos centras. [9]

Sovietmečiu klinikose veikė moterų choras „Kanklės“, moterų ansamblis „Kolegės“, neurochirurgų agitmeninė brigada. Nuo 1987 m. lapkričio 1 d. buvo leidžiamas laikraštis „Klinikos žodis“.

Universiteto klinikų statinių ansamblis paminklosauginiu požiūriu yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs pagrindinės gydymo įstaigos funkcijos. 2003 m. KMU klinikų kompleksas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

2008 m. gegužės 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 450 klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.

Klinikos

Biblioteka, 2007 m.
  • Akių ligų klinika
  • Akušerijos ir ginekologijos klinika
  • Anesteziologijos klinika
  • Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
  • Bendrosios chirurgijos klinika
  • Chirurgijos klinika
  • Endokrinologijos klinika
  • Infekcinių ligų klinika
  • Intensyviosios terapijos klinika
  • Gastroenterologijos klinika
  • Hematologijos klinika
  • Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
  • Kardiologijos klinika
  • Nefrologijos klinika
  • Neonatologijos klinika
  • Neurochirurgijos klinika
  • Neurologijos klinika
  • Odos ir venerinių ligų klinika
  • Onkologijos klinika
  • Ortopedijos-traumatologijos klinika
  • Patologinės anatomijos klinika
  • Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
  • Psichiatrijos klinika
  • Pulmonologijos ir imunologijos klinika
  • Radiologijos klinika
  • Reumatologijos klinika
  • Urologijos klinika
  • Vaikų ligų klinika
  • Vaikų chirurgijos klinika
  • Vidaus ligų klinika

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: