KTU Elektrotechnikos fakulteto istorija

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Elektrotechnikos mokslo pradžia Lietuvoje

    Elektrotechnikos mokslas ir studijos Lietuvoje užsimezgė 1922 m. kovo 24 d. įkurtoje Kauno universiteto Elektrotechnikos katedroje, kai užsienyje išsimokslinę profesorius Jeronimas Šliogeris, docentas Aleksandras Putrimas, docentas Artūras Langė bei keli inžinieriai praktikai atgimstančioje nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo lietuviškai mokyti būsimuosius elektros inžinierius.

    Apie tą laikotarpį prof. L. Kaulakis savo atsiminimuose rašė: „Elektrotechnikos katedra, vadovaujama profesoriaus J. Šliogerio buvo tarsi miniatiūrinis Elektrotechnikos fakultetas. J. Šliogeris skaitė kursą, kuris sudarė savotišką vidurkį tarp bendrosios ir teorinės elektrotechnikų. Docentas Aleksandras Putrimas dėstė elektros mašinas, o docentas Artūras Langė – elektrines ir tinklus.“ Radiotechniką skaitė plk. ltn. A. Jurskis, telefoniją ir telegrafą plk. Babinskis ir kiti. J. Šliogeris išleido pirmą mokomąją elektrotechnikos knygą lietuvių kalba (1 pav.).

    Kokybiškos studijos pasiektos kruopščiai dirbant ne tik dėstytojams, bet ir laborantams, tada dar studentams, Leonui Kaulakiui, Jurgiui Zdaniui, Jonui Stanaičiui, Jurgiui Kaunui, Pranui Drąsučiui.

    Studijų programa buvo labai plati, apėmė daug neelektriškų dalykų. Studijų programa buvo labai plati, apėmė daug neelektriškų dalykų, todėl anuomet diplomuotas inžinierius elektrikas turėjo teisę dėstyti matematiką gimnazijose, projektuoti ir statyti namus.

    1940 m. Elektrotechnikos katedra buvo suskaidyta į keturias: Bendrosios elektrotechnikos, Elektros jėgainių ir tinklų, Elektros mašinų ir tinklų, Telefonų, telegrafų ir radiotechnikos. Tragiškaisiais prieškario, karo ir pokario metais Kauno Vytauto Didžiojo universitetas neteko daugelio dėstytojų ir studentų, buvo susprogdinti Fizikos ir chemijos rūmai, kuriuose veikė ir elektrotechniškosios katedros.

    Elektrotechnikos fakulteto gimimas

    1947 m. gruodžio 9 d., padaugėjus studentų, Kauno valstybinio universiteto Technikos fakultetas skilo į tris: Mechanikos, Chemijos ir Elektrotechnikos.

    Elektrotechnikos fakultete, kuris bazavosi Pirmuosiuose rūmuose, buvo 6 katedros: Bendrosios elektrotechnikos (vedėjas – J. Zdanys), Elektros mašinų (vedėjas – J. Kaunas), Elektros ryšių (vedėjas – J. Stanaitis), Elektros stočių ir tinklų (vedėjas – L. Kaulakis), Fizikos (vedėjas – K. Baršauskas), Matematikos (vedėjas – J. Matulionis). (Fakulteto raidos schema pateikta antrajame šio leidinio viršelio puslapyje.) 1 pav.

    Pirmasis fakulteto dekanas buvo Kazimieras Baršauskas. Katedrose dirbo 25–29 dėstytojai. Fakultetas materialiai buvo skurdus. Elektros tinklų ir stočių katedra visiškai neturėjo laboratorijų, Ryšių katedra turėjo tik 50 % reikalingos aparatūros, o Elektros mašinų ir Bendrosios elektrotechnikos katedros vos – 30 %. Sunkiomis pokario sąlygomis ir dėstytojai, ir studentai buvo labai darbštūs ir stropūs, kas būdinga didelius sukrėtimus patyrusiai visuomenei. Juos skatino patriotizmo, tautinės savimonės jausmas, siekis deramai tarnauti savo kraštui.

    Naujai iškastame Pirmųjų rūmų rūsyje pradėtos kurti mokomosios laboratorijos. Mokslininkai nagrinėjo Lietuvos elektrifikavimo problemas, tyrinėjo kosminius spindulius, dirbo mokslo tiriamuosius darbus ir kitose taikomosios fizikos srityse. Fakultetas rengė elektros tinklų ir stočių, pramonės elektrinių įrengimų, radiotechnikos specialybės inžinierius. Tuo metu fakultete studijavo 249–321 studentas.

    1950 m. gruodžio mėnesį Kauno valstybinis universitetas reorganizuojamas į dvi atskiras aukštąsias mokyklas: Kauno politechnikos institutą ir Kauno medicinos institutą. Politechnikos instituto direktoriumi tapo prof. K. Baršauskas.

    Nuo 1951 m. sausio 1 d. Elektrotechnikos fakulteto dekanu paskiriamas matematikas doc. Jonas Matulionis. Lietuvoje vis sparčiau plėtojama elektrotechnikos ir radiotechnikos pramonė, ūkiui reikėjo vis daugiau elektros energijos. Pažangios, perspektyvios ūkio šakos kėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Elektrotechnikos studijos tapo vienomis iš populiariausių, stojančiųjų konkursai buvo dideli. Tuo metu fakultete mokėsi nemažai gabių jaunuolių, vėliau tapusių įmonių vadovais, profesoriais, dėstytojais.

    Kitų elektrotechniškųjų fakultetų atsiskyrimas

    Elektrotechnikos fakultete sparčiai daugėjo specialybių. 1960 m. buvo įkurta Skaičiavimo įtaisų ir automatikos katedra (vedėjas doc. – R. Chomskis).

    1963 m. KPI rektorius akademikas K. Baršauskas įjungė veikti pirmosios kartos lempinę elektroninę skaičiavimo mašiną. Pastačius naujus rūmus KPI studentų miestelyje, 1964 m. vasario 15 d. iš Elektrotechnikos fakulteto katedrų sudarytas Radioelektronikos fakultetas.

    Elektrotechnikos fakultete liko Elektros sistemų, Elektros mašinų, Gamybos automatizavimo (vėliau pavadinta Elektros pavarų), Bendrosios elektrotechnikos katedra.

    1966 m. Bendrosios elektrotechnikos katedra buvo padalyta į dvi: Bendrosios elektrotechnikos (vedėjas – doc. S. Masiokas) ir Teorinės elektrotechnikos (vedėjas – doc. J. Mikšta).

    1967 m. rugpjūčio 15 d. nuo Radioelektronikos fakulteto atsiskyrė Automatikos fakultetas, kuriame buvo Skaičiavimo technikos bei Automatikos ir telemechanikos katedros. Vėliau keitėsi šių katedrų struktūra: susikūrė naujos Elektronikos, Valdymo sistemų katedros.

    1977 m. iš kelių Automatikos fakulteto katedrų sudarytas Skaičiavimo technikos fakultetas. Norint pabrėžti energetikos reikšmę visam kraštui ir tikintis, kad energetikos žinybos parems statant naujus rūmus.

    1988 m. vasario 25 d. Elektrotechnikos fakultetas pavadintas Energetikos fakultetu. Šiuo fakulteto struktūros kitimo, naujų mokslo bei studijų krypčių radimosi laikotarpiu didelį sumanumą, išradingumą, o dažnai ir ryžtą, rodė fakulteto vadovai.

    Nuoširdų, visada kupiną energijos dekaną doc. J. Matulionį nuo 1962 m. pakeitė fizikas doc. E. Vaineikis, kuris po poros metų, fakultetą reorganizavus, tapo Radioelektronikos fakulteto dekanas.

    Elektrotechnikos fakultetui nuo 1964 m. pradėjo vadovauti puikus matematikas ir elektrikas doc. A. Barauskas. Tačiau susikūrus Automatikos fakultetui nuo 1966 m. doc. A. Barauskas – jau naujojo fakulteto dekanas, šias pareigas su pertraukomis ėjęs iki 1977 m.. Telemechanikos specialistas doc. O. Švėgžda Automatikos fakulteto dekanu dirbo 1971–1974 m. Nuo 1977 m. iki 1982 m. Automatikos fakultetui vadovavo jaunas docentas J. Staniškis. Paskutinysis Automatikos fakulteto dekanas – iki 1993 m. – buvo doc. J. Daunoras.

    Elektrotechnikos fakultetas

    Elektrotechnikos fakulteto struktūra nuo 1966 m. keitėsi mažai. Pirmasis sumažėjusio Elektrotechnikos fakulteto dekanas nuo 1966 m. iki 1973 m. buvo elektrikas šviesos technikos specialistas doc. S. Masiokas. Jam teko skirti daug pastangų perkeliant fakultetą iš senųjų rūmų į naujuosius – Statybos rūmus, kurie nebuvo pritaikyti elektrotechnikos mokslui bei studijoms.

    Elektrotechnikos fakultetas visiškai įsikūrė naujuose rūmuose, subrendo nuo 1973 m. jam vadovaujant teorinės elektrotechnikos doc. J. Mikštai. Kaip minėta, 1988 m. Elektrotechnikos fakultetas pavadinamas Energetikos fakultetu, kurio dekanu J. Mikšta dirbo iki 1990 m.

    Jį pakeitė Elektros sistemų katedros doc. A. Navickas, ilgą laiką dirbęs šio fakulteto prodekanu. 1989–1992 m. Lietuvos, kartu ir Kauno politechnikos instituto, gyvenimas pradėjo sparčiai keistis, brendo Instituto reforma. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Kauno politechnikos institutas atgavo ankstesnįjį, universitetinį – statusą: tapo Kauno technologijos universitetu.

    Elektrotechnikos ir automatikos fakultetas

    Pasikeitus pramonės struktūrai, suskilus didžiosioms pramonės įmonėms, atsiradus daugiau smulkių įmonių keitėsi reikalavimai rengiamiems specialistams.

    1993 m. liepos 1 d. Energetikos ir Automatikos fakultetai buvo sujungti į vieną ir naujasis fakultetas pavadintas Elektrotechnikos ir automatikos fakultetu. Jo dekanu išrinktas doc. Algimantas Stanislovas Navickas, tarybos pirmininku – doc. Rimantas Jonas Mukulys.

    2000 metais Elektrotechnikos ir automatikos fakultete buvo 7 katedros: Elektros ir šviesos inžinerijos (buvusi Bendrosios elektrotechnikos; vedėjas – doc. A. Vaškys), Teorinės elektrotechnikos (vedėjas – prof. A. Virbalis), Elektros sistemų (joje sujungtos buvusios Elektros sistemų ir Elektros mašinų; vedėjas – doc. R. Deksnys), Taikomosios elektronikos (vedėjas – doc. A. Dosinas), Valdymo technologijų (buvusios Valdymo sistemų ir Pavarų; vedėjas – doc. V. Mačerauskas), Procesų valdymo (buvusi Gamybos procesų automatizavimo; vedėjas – doc. A. Večkys), bei Ergonomikos (buvusi Darbo saugos – perkelta iš Vadybos fakulteto 1997 m.; vedėjas – doc. A. Vegys).

    2001 m. Elektrotechnikos ir automatikos fakulteto dekanu išrinktas doc. Jonas Daunoras. Tuo metu fakultete mokėsi apie 900 dieninio ir neakivaizdinio skyriaus studentų. Buvo rengiami elektros inžinerijos mokslo 3 akademinių studijų programų bakalaurai, 6 studijų programų magistrai, 6 specializuotų profesinių studijų programų diplomuoti inžinieriai. Fakultete dirbo 89 profesoriai ir dėstytojai. Fakultetas, nors gaudamas ribotą valstybės paramą, dalyvavo įvairiose tarptautinėse bei gamybinėse mokslinių tyrimų programose, padedamas firmų bei pramonės įmonių turtino mokslinę ir mokomąją bazę. Fakultete veikė modernus pramonės automatikos centras “Festo”, MODICON ir SIEMENS valdiklių laboratorijos, aukštųjų įtampų ir kitos modernią kompiuterinę įrangą turinčios laboratorijos.

    Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas

    Siekiant tiksliau atspindėti fakulteto studijų programas ir šiuolaikinių informacinių technologijų raidos tendencijas, 2005 m. gegužės 1 d. Elektrotechnikos ir automatikos fakultetas Universiteto senato nutarimu buvo pavadintas Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetu. Fakulteto dekanas – prof. Jonas Daunoras.

    Dabar fakultete veikia 7 katedros: Elektros ir šviesos inžinerijos (vedėjas – doc. Valdas Pakėnas); Teorinės elektrotechnikos (vedėjas – prof. Juozapas Arvydas Virbalis); Elektros sistemų (vedėjas – doc. Alfonsas Morkvėnas); Taikomosios elektronikos (vedėjas – doc. Vaclovas Bartkevičius); Valdymo technologijų (vedėjas – doc. Vaclovas Bagdonas); Procesų valdymo (vedėjas – prof. Donatas Levišauskas) bei Ergonomikos (vedėjas – doc. Algis Vegys).

    Fakultete šiuo metu mokosi 1075 studentai: dieniniame skyriuje – 540 būsimųjų bakalaurų ir 215 magistrantų; neakivaizdiniame skyriuje – 320 būsimųjų bakalaurų. Jie rengiami pagal tris bakalauro ir šešias magistro studijų programas (2 pav., lentelė).

    Tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos ūkiui fakulteto absolventai labai reikalingi, bet parengiamas tik trečdalis reikiamo jų skaičiaus.

    Iki 2007 m. fakultetas iš viso išleido per 14 tūkstančių absolventų. (Histograma pateikta trečiajame viršelio puslapyje.) Automatikos ir valdymo bakalauro studijų programa ir Valdymo technologijų magistrantūros studijų programa 2006 m. buvo akredituotos pagal Europos akreditacijos standartą EUR-ACE. Tai rodo, kad baigę šias studijų programas fakulteto absolventai visiškai tenkina šiuolaikius reikalavimus Europos aukštojo mokslo erdvėje.

    2007 m. rudenį bus akredituojama Elektros energetikos studijų programa. Didžiuojamės, kad mūsų fakulteto studentai gali studijuoti šiuolaikėse moderniose mokymo laboratorijose ir auditorijose, įrengtose katedrų vedėjų, dėstytojų ir mūsų rėmėjų pastangų dėka. Už didžiulį indėlį į fakulteto materialinės bazės plėtrą ir stiprinimą, esame dėkingi mūsų pagrindiniams rėmėjams: AB „Lietuvos energija“, AB „VST“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Elinta“, AB „Achema“, AB „ABB“, UAB „Geonafta“, FESTO, AB „Schneider Electric“, UAB „Lukoil-Baltija“.

    Nuorodos, šaltiniai


    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 100% (+12681-48=12633 wiki spaudos ženklai).