Kabardos-Balkarijos respublika

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kabardos-Balkarijos Respublika
Кабардино-Балкарская Республика
Къэбэрдей-Балъкъэр Республикэ
Kabardos-Balkarijos vėliava Kabardos-Balkarijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Map of Russia - Kabardino-Balkar Republic (2008-03).svg
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Kaukazo federalinė apygarda
Centras: Nalčikas
Oficialios kalbos: rusų, kabardinų, karačiajų-balkarų
Vadovas: Arsenas Kanokovas
Gyventojų: 896 900 (2005 m.(60)
Plotas: 12500 km² (78)
  - vandens %: 0,2 %
Tankumas (2005): 72 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka: Kabardos-Balkarijos RespublikaVikiteka

Kabarda-Balkarija (rus. Кабардино-Балкария), Kabardos-Balkarijos Respublika (rus. Кабардино-Балкарская Республика, kabard. Къэбэрдей-Балъкъэр Республикэ, karač. Къабарты-Малкъар Республика) – federacinė respublika pietų Rusijoje, Kaukaze. Ribojasi su Stavropolio kraštu šiaurėje, su Šiaurės Osetija rytuose, su Gruzija pietuose ir su Karačajevo Čerkesija vakaruose. Sostinė – Nalčikas.

Turinys

Istorija

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kabarda.
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Balkarija.

1922 m. sudaryta Kabardos-Balkarijos autonominis sritis, 1936 m. pertvarkyta į autonominę respubliką. Nuo 1992 m. Rusijos federacinė respublika.

Geografija

Kabarda-Balkarija plyti Kaukazo kalnų šiaurinėje pašlaitėje ir Kabardos lygumoje. Aukščiausia vieta – Elbruso kalnas (5642 m).

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -4 °C lygumoje iki -12 °C kalnuose, liepą atitinkamai 23 ir 4 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 500–2000 mm. Didžiausios upės – Terekas, Malka, Baksanas.

Lygumose būdingos stepės, besimainančios su ąžuolų, bukų, skroblų miškais. Aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos, ledynai.

Gyventojai

Miestai

Kabardos Balkarijoje yra 8 miestai:

Be to, Dugulubgėjaus kaime gyvena 20,4 tūkst. gyventojų (2002).

Tautos

Tautinė sudėtis 2002 m.:

  • kabardinai – 55,3 %
  • rusai – 25,1 %
  • balkarai – 11,6 %
  • osetinai – 1,1 %
  • turkai, ukrainiečiai, armėnai, korėjiečiai, čečėnai, vokiečiai, čigonai ir kt.

Nuorodos



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: