Kachamarkos departamentas
| Kachamarkos departamentas Departamento de Cajamarca | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė: |  Peru
| ||||||
| Centras: | Kachamarka | ||||||
| Provincijos: | 13 | ||||||
| Apygardos: | 127 | ||||||
| Prezidentas: | Gregorio Santos | ||||||
| Gyventojų: | 1 387 809 (2005 m.) | ||||||
| Plotas: | 33317 km² | ||||||
| Tankumas: | 42 žm./km² | ||||||
 Vikiteka: |
Kachamarkos departamentasVikiteka | ||||||
Kachamarkos departamentas (isp. Departamento de Cajamarca, keč. Qasamarka/Kashamarka suyu) – departamentas šiaurinėje Peru. Šiaurėje ribojasi su Ekvadoru, rytuose – su Amazonės departamentu, pietuose – su La Libertado departamentu, vakaruose – su Piuros ir Lambajekės departamentais. Administracinis centras – Kachamarka.
Istorija
Seniausiai regione iškilo Kachamarkos kultūra, žymi savo aukštos kokybės keramika. Užkariavus Vario kultūrai buvo įkurtas vienas pagrindinių jos centrų – Virakočiapampa. Vėliau regioną užvaldė inkai, o Kachamarkos miestas tapo inkų provincijos sostine.
1532 m. Kachamarkoje Fransisko Pisaro kariai suėmė inkų imperatorių Atahualpą ir pradėjo Peru užkariavimą.
Geografija
Visą provincijos teritoriją užima Andų kalnai, išraižyti derlingų upių slėnių. Tiesa, Kachamarkos departamentas yra gan žemai palyginti su kitais departamentais Anduose. Aukščiausios viršukalnės yra Rumi Rumi (4496 m) ir Kuimulačis (4010 m). Žemiausia vieta yra ties Niačioko kaimu (420 m), San Migelio provincijoje. Būdinga aukštikalnių augalija, krūmynai, o slėniuose, drėgnuose kalnų šlaituose bei šiaurėje – drėgnieji miškai.
Rytiniu departamento pakraščiu teka Maranjonas su intaku Činčipe (šiaurėje). Čankajaus, Cheketepekės upės priklauso Atlanto vandenyno baseinui (ant jų įrengtos hidroelektrinės).
Būdingas aukštikalnių klimatas su karštomis dienomis, šaltomis naktimis ir mažu kritulių kiekiu. Vidutinė metinė oro temperatūra 15,6 °C. Lietingasis laikotarpis tęsiasi nuo gruodžio iki kovo. Šiaurėje, rytuose labiau būdingas tropinis klimatas su aukštesnėmis temperatūromis ir didesniu kritulių kiekiu.
Departamento gamta saugoma Kutervo nacionaliniame parke, Tabakonaso-Nambaljės nacionaliniame draustinyje, Pagaibambos saugomame miške, Sunčubambos medžioklės aptvare, Čankaibanjoso rezervate.
Ekonomika
Svarbi ūkio šaka – kalnakasyba. Janakočios kasykla yra didžiausia aukso kasykla visoje Pietų Amerikoje. Mičikiljajuje išgaunamas varis (90 tūkst. tonų per dieną), kasamas sidabras, švinas, cinkas. Dėl sunkiųjų metalų nuotėkų vietomis smarkiai užterštas dirvožemis ir vanduo.
Taip pat verčiamasi gyvulininkyste (galvijų auginimas), žuvivaisa. Slėniuose auginami vaisiai, cukranendrės, ryžiai, kukurūzai, lęšiai, javai, bulvės, manijokai, medvilnė, anonos ir kt. Vystoma pienininkystė.
Vystomas turizmas. Svarbiausi lankytini objektai:
- Istorinis Kachamarkos miestas
- Inkų nekropolis „Otusko langai“
- Kumbe Majas – inkų drėkinamasis kanalas
- Kunturvasis – Čavino kultūros miestas
- Los Baños del Inca versmės, kuriose maudydavosi inkų valdovai
Administracinis skirstymas
Kachamarkos departamentas administraciškai padalintas į 13 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).
- San Ignasijo provincija (San Ignasijo de la Frontera)
- Chaeno provincija (Chaen de Brakamorosas)
- Kutervo provincija (Kutervas)
- Čotos provincija (Čota)
- Santa Kruso provincija (Santa Krus de Sukčiabamba)
- Hualgajoko provincija (Bambamarka)
- Selendino provincija (Selendinas)
- San Migelio provincija (San Migel de Paljakesas)
- San Pablo provincija (San Pablas)
- Kachamarkos provincija (Kachamarka)
- Kontumasos provincija (Kontumasa)
- Kachabambos provincija (Kachabamba)
- San Markoso provincija (San Markosas)
| ||||||