Kadžarų dinastija
Kadžarai – 1794–1925 m. Persiją valdžiusi dinastija. Jos pradininkas – kadžarų genties vadas, valdęs pietinę Persiją, Aga Mochamadchanas. 1794 m. jis nuvertė paskutinį Zendų dinastijos valdovą, apjungė Iraną ir įsitvirtino soste (1796 m. titulavosi šachu). Šalies sostine tapo Teheranas. Kadžarai perėmė persų kalbą ir kultūrą.
Valdant Kadžarų dinastijai Persija pralaimėjo karus su Rusija (1804–1813, 1826–1828 m.) ir neteko anksčiau užimtų žemių Užkaukazėje. Be to, Europos valstybės (ypač Britanija ir Rusija) sustiprino savo ekspansiją į šalį: joms atiteko telegrafo, geležinkelių, naftos eksploatavimo valdymas, Didžioji Britanija ir Rusija faktiškai pasidalijo Persiją įtakos sferomis. 1906 m. buvo sušauktas Medžlisas (Nacionalinis susirinkimas), paskelbta konstitucija. 1925 m. paskutinis Kadžarų dinastijos valdovas Achmadšachas buvo nuverstas ir Persiją pradėjo valdyti Pehlevių dinastijos pradininkas Reza Pehlevis[1].
Kadžarų valdovai
- Mochamadchanas (1794–1797 m.)
- Fatchas Alšachas (1797–1834 m.)
- Mochamadas (1834–1848 m.)
- Nasiras ad Dinas (1848–1896 m.)
- Mozafaras ad Dinšachas (1896–1907 m.)
- Mochamadas Alšachas (1907–1909 m.)
- Achmadšachas (1909–1925 m.)
Šaltiniai
- ↑ Kadžarų dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||