Kaišiadorys

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaišiadorys
   KaisiadorysCOA.jpg   
Kaisiadorys.jpg

Kaišiadorys
54°51′40″N 24°27′22″E / 54.861°N 24.456°E / 54.861; 24.456 (Kaišiadorys)Koordinatės:54°51′40″N 24°27′22″E / 54.861°N 24.456°E / 54.861; 24.456 (Kaišiadorys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kaišiadorių miesto seniūnija
Gyventojų: 8 664 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Kaišiadórys
Kilmininkas: Kaišiadorių̃
Naudininkas: Kaišiadorìms
Galininkas: Kaišiadóris
Įnagininkas: Kaišiadorimìs
Vietininkas: Kaišiadorysè
Istoriniai pavadinimai
Pašto kodas: LT-56001


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KaišiadorysVikiteka

Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km). Kaišiadorių rajono savivaldybės centras, Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Miesto centre stovi Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra, pastatyta 1932 m., Kaišiadorių vyskupijos centras
  • Vyskupijos rūmai, pastatyti 1933 m. (architektas Vaclovas Michnevičius), Kęstučio g. 44
  • Rytiniame pakraštyje, kapinėse piečiau geležinkelio stovi didelė balta Kaišiadorių partizanų koplyčia, pastatyta 1998 m. ant 19-os partizanų kapo kaip paminklas Didžiosios kovos apygardos partizanams (architektas S. Petrauskas, skulptorė A. Skarbaliūtė, vitražai K. Morkūno).
Legenda pomnik.svg Paminklas politiniams kaliniams ir tremtiniams Gedimino g., priešais geležinkelio stotį.
Tree map icon.svg Ščebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę
Havezate 0gr.gif Kaišiadorių dvaras
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Švietimo ir ugdymo įstaigos:
Japanese Map symbol (Library).svg Kaišiadorių viešoji biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-56001)
RWB Krankenhaus.svg Vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė ir poliklinika
Apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, urėdija
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
Map symbol museum 02.png Kaišiadorių muziejus, įkurtas 1998 m.
Kaišiadorių kultūros centras
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS



Turinys

Geografija

Geležinkelio stotis

Girelės miške yra Dainų slėnis. Rytuose ir šiaurėje Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete. Per miestą eina geležinkelis Vilnius–Kaunas (senojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario į Virbalį), taip pat atsišakoja kelias į Klaipėdą. Yra geležinkelio stotis, greta jos – nedidelė autobusų stotis.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Kaišiadorys



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kaišiadorys OpenLayers žemėlapyje
Kaišiadorys „WikiMapia“ žemėlapyje[3]
Kaišiadorys TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Vandens bokštas prie geležinkelio, 52 m aukščio, pastatytas 1883 m. – vienas seniausių miesto pastatų

Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. Miestas pradėjo kurtis XIX a. 2-ojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius–Kaunas, o vėliau pradėta tiesti Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką link Šiaulių per dvaro laukus. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu. 1862 m. kovo 15 d. pro Kaišiadorių dvarą ir Jatkonių kaimą nesustodamas pravažiavo pirmasis traukinys, kadangi čia nebuvo geležinkelio stoties. Ji atsirado tik nutiesus dar vieną geležinkelį.

1869 m. buvo sudarytas Liepojos geležinkelio projektas, kuris ties Jatkonių kaimu turėjo atsišakoti nuo esamos Lentvario-Kauno geležinkelio atšakos ir vesti į didžiausią tuo metu carinės Rusijos uostą – Liepoją. Netrukus šis geležinkelis buvo nutiestas ir 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Geležinkelių sandūroje buvo įkurta Jatkonių geležinkelio stotis (pavadinta artimiausio kaimo, kurio žemėse įsikūrė, vardu). Tačiau visi ėmė painioti šios stoties pavadinimą su tuometinės Rusijos-Prūsijos pasienyje buvusia stotimi Eitkūnais, todėl buvo nuspręsta pakeisti stoties pavadinimą į kitą. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.

1906 m. pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia; tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija. 1915 m. liepos 22 d. I pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo vokiečiai; Kaišiadorys pirmąkart tapo administracinio vieneto – apskrities centru. 1918 m. lapkričio 23 d., dar tebeesant okupantų vokiečių daliniams, Kaišiadorių klebono kun. Alfonso Varno pastangomis susikūrė Kaišiadorių parapijos (valsčiaus) komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia. Po kelių savaičių, 1918 m. gruodžio 16 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.

Kaišiadorių miestas įėjo ir į nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją – 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys. 1920 m. Lenkijai okupavus Trakus ir rytų Lietuvą, Kaišiadorys tapo Trakų apskrities ir neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies centru. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI savo raštu „Lituanorum gente“ įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo Kaišiadorių vyskupijos centru.

1928 m. po rekonstrukcijos pradėjo veikti klijų fabrikas (stambiausias to meto Lietuvoje), 1933 m. ėmė veikti pieninė. 1934 m. Kaišiadoryse pastatyti apskrities savivaldybės rūmai, 1935 m. – Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai (archit. Vaclovas Michnevičius), 1936 m. pašventinta Kaišiadorių katedra. Tarpukariu prie miesto prijungti Juodkonys.

II pasaulinio karo metu traukdamiesi vokiečiai sudegino geležinkelio stotį ir išardė bėgius. Kartu sudegė ir šiaurinė miesto dalis, išliko tik vandes bokštas.

1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kaišiadorys gavo miesto teises (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu pastatyti du dideli paukštynai, Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinių tyrimų instituto veterinarijos skyrius, ligoninė, valgykla-restoranas (architektas A. Kučinskas), veikė didžiausias Lietuvoje klijų fabrikas. 1972 m. Kaišiadoryse pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje tarprajoninė veterinarinė-sanitarinė utilizacijos gamykla.

1996 m. patvirtintas Kaišiadorių herbas, herbo pagrindu taip pat paruošti ir patvirtinti Kaišiadorių vėliavos ir antspaudo etalonai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia Žiežmarių valsčius  ?
iki I pasaulinio karo Kaišiadorių valsčiaus centras  ?
19151918 m.  ? Kaišiadorių apskrities centras
19181919 m. Kaišiadorių valsčiaus centras
19191940 m. Trakų apskrities centras
19401946 m. Trakų apskritis
19461950 m. apskrities pavaldumo miestas, Kaišiadorių valsčiaus centras Kaišiadorių apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kaišiadorių rajono centras Kauno sritis
19531995 m.
1995 Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybės centras Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė

Kaišiadorių vardas savotiškas Lietuvoje savo arabiška kilme – jis yra asmenvardinis vietovardis. Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI a., vardo Chašaidaras – tai samplaikinis darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – „piligrimas į Meką“ + Haidar – „liūtas“. Tai buvo totorius, Kaišiadorių dvaro savininkas Choišadaras Momulevičius – jis minimas 1565 m. liepos 30 d. LDK pašauktinių sąraše. Palaipsniui gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą.[6]

Liaudies etimologija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo žodžių kašė (slavybė, reiškianti „krepšys, pintinė“) + daryti („dirbti, gaminti“), taigi, turėtų reikšti „krepšių gamintojus, dirbėjus“. Pirmasis pavadinimo sandas galėjo būti ir nuo žodžio kaištis („volė, kamštis, kuolelis kam nors užkimšti“ ir pan.), tuomet galėjo reikšti „kaiščių dirbėjas“.[7] Tačiau abiem pastarosioms versijoms pagrįsti trūksta istorinio pagrindo, kadangi prie geležinkelio kuriantis gyvenvietei tokie amatai neturėjo esminės svarbos.

Liaudies etimologija miesto pavadinimą taip pat kildina iš XIX a., kai caro laikais buvo statomas geležinkelis, o gyventojai vis klausdavo kū čia dara? („ką čia daro?“).

1862 m. miestas vadintas lenk. Koszedary, 1905 m. rus. Кошедары, 1906 m. – Kašedarai, 1926 m. – Kaišedorys [8]. Tarpukariu buvo vartojama vienaskaitinė forma (t. y. kilmininkas ne Kaišiadorių, bet Kaišiadorio, Kaišedorio).

Miestų partnerystė

Miestai, su kuriais Kaišiadorys yra užmezgę partnerystės ryšius:

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1967 m. ir 2011 m.
1967 m.[9] 1970 m.sur. 1974 m.[10] 1976 m. 1979 m.sur.
3 902 4 618 5 900 8 100 9 022
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. -
10 964 10 002 9 639 8 664 -

Žymūs žmonės

Paminklas tremtiniams prie Kaišiadorių geležinkelio stoties

Kaišiadorių vyskupijoje dirbo kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000), nors sovietinė valdžia jam neleido tapti vyskupu. Kaišiadoryse mokyklą baigė politikas Algirdas Brazauskas (1932–2010). Krepšininkas Ramūnas Šiškauskas (1978–) gimė, užaugo ir pradėjo profesionalo karjerą Kaišiadoryse. Kaišiadoryse ilgai dirbo agronomas Viktoras Ruokis (1885–1971).

Sportas

Futbolas

Pramonė

Mieste yra verslo informacinis centras, vienas didžiausių Lietuvoje pramoninių paukštynų (UAB „Kaišiadorių paukštynas“). Taip pat yra dar vienas „Girelės paukštynas“. Šiaurės vakariniame pakraštyje yra valymo įrenginiai.

Šaltiniai

  1. Kaišiadorys. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. http://www.kaisiadorieciams.lt/kaisiadorieciu-dovana-lietuvai-bucinys/
  3. Kaišiadorys wikimapia.org
  4. Kaišiadorys maps.vlasenko.net
  5. Kaišiadorys loadmap.net
  6. Laimutis Bilkus. Dėl miesto vardo Kaišiadorys kilmės. Acta Linguistica Lithuanica, T. XLVII. Vilnius, 2002.
  7. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 78–80 psl.
  8. http://lithuanianphilately.com/postal-history/kaisiadorys.html
  9. Kaišiadorys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 20 psl.
  10. Kaišiadorys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 183 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 72–73 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • VP-bot1 – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.
  • KS – KS