Kaimkalnių kapinynas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Kaimkalnių kapinynasprūsų kapinynas prie Kaimkalnių kaimo, (vok. Keimkallen, buv. Šventapilės apskritis, nuo 1946 m. rus. Краснодонское – Krasnodonskoje, Kaliningrado sr.). Vietovė 1419 m. minima Kamkaln, 1444 m. – Kaymekallen.

Tyrimai

XIX a. antroje pusėje kasant smėlį Aismarių pakrantėje buvo aptikti 2 kapai, iš viršaus apdėti mažų akmenukų grindinėliais, po kuriais buvo mirusiųjų palaikai su įkapėmis – žalvariniais papuošalais ir ginklais. Pirmajame kape ant mirusiojo kaukolės pastebėta metalo patina, greičiausiai žalvarinės monetos žymės. Kitame kape rasti diržų apkalai. Kapai datuojami II amžiumi.

Per 1933 m. archeologinius tyrinėjimus Karlas Engelis ištyrė apie 100 sudegintų V a.VI a. mirusiųjų kapų. Mirusieji laidoti urnose ir be jų su skurdžiomis įkapėmis. Daugiausia rasta gintarinių karolių ir pakabukų, segių, diržų sagčių, keli trumpi kalavijai ar kovos peiliai. Kapinyne taip pat aptikta žirgų kapų, rasta griaučių, žąslų ir sagčių. Viename žirgo kape buvo geležinis skambalas.[1]

Šaltiniai

  1. Valdemaras Šimėnas. Kaimkalnių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 135 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Koordinatės:54°29′59″N 19°59′46″E / 54.49972°N 19.99611°E / 54.49972; 19.99611

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1707-0=1707 wiki spaudos ženklai).