Kaip šaltinėlis jūros ieškojo
2014 m. Meninė kompozicija
2014 m. gegužės 29 dieną Linkuvos gimnazijos XC abiturientų širdis suvirpino paskutinio skambučio garsai. Kaip kasmet, trečiokai gimnazistai parengė paskutinio skambučio šventinį koncertą, šiemet pavadintą – „Kaip šaltinėlis jūros ieškojo“. Šaltinis – tai vandens versmė, kuri trykšta iš žemių gilumos. Ir šiame vaidinime šaltinėlis turėjo panašią prasmę: skatino jaunuolius visada veržtis tik į priekį, su užsidegimu pasitikti skirtus išbandymus ir visada tikėti savimi.
Programa prasidėjo Šaltinėlio, kurį įkūnijo Eglė Šeperauskaitė, šokiu. Motina Gamta Šaltinėliui tarė, kad jis jau didelis ir turi ieškoti savosios jūros. Taip išsiruošė į ilgą ir nuostabią kelionę. Nors Varliukai ir kvietė pasilikti Šaltinėlį, jis nesustojo, o sutikti vaikai priminė vaikystės svajones, išdaigas. Gražioji Ramunėlė tapo gera Šaltinėlio drauge. Lietaus žmogučiai pavaizdavo visa ko pradžių pradžią. Jaunuoliai perteikė meilės svarbą žmogaus gyvenime ir atskleidė jaunystės paslaptį. Buvo atliekamos dainos: Jurgos Šeduikytės „Nebijok“, Patrulių „Draugai“ ir „Upė mėnulyje teka“, Tajos „Lietus“, Anatolijaus „Suteik man jėgų“, Marijono Mikutavičiaus „Apie mus“. Be mokytojos Vaivos Klupšienės vargu, ar būtume „pataikę į natas“. Auklėtoja Nijolė Mikalajūnienė sukūrė varliukų, kapitonų, meilės ir valso šokius, o Ugnė Bučaitė pastatė grėsmingą liūno, kuris norėjo įtraukti Šaltinėlį, šokį. Šventinę atmosferą padėjo sukurti auklėtojos Almos Zajarskienės scenografija. Aišku, viską įprasmino ir „subūrė“ mūsų mylima lietuvių kalbos mokytoja, šio gražaus šventinio koncerto režisierė Rasytė Ašmenavičienė.
O dvyliktokams linkime neužmiršti, kad gražios akimirkos – tai tarsi krintančios žvaigždės – jos išpildo norus tik tiems, kurie jas pamato. Linkime tikėti, kad žvaigždės krinta net ir tada, kai mes jų nematome. Tad drąsiai svajokite! Ir būkite atkaklūs, narsūs lyg šaltinėlis ir, svarbiausia, atraskite savo jūrą.
Nuotraukos Vidmanto Pėželio