Kalbos dalis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Kalbos dalis, Žodžių klasė – bendriausia gramatinė kategorija, skiriama pagal referenciją ir semantinę funkciją. Skirtingų referencijos tipų ir semantinių funkcijų deriniai sudaro žodžių klasės (kalbos dalies) kategorinės reikšmės turinį.

Klasifikavimo principai

Kiekviena žodžių klasė yra referentiška arba nereferentiška. Nereferentiškų klasių žodžiai rodo santykius tarp žodžių, žodžių junginių ir sakinių arba modifikuoja jų reikšmes ir tradiciškai vadinami tarnybiniais žodžiais. Skirtingi santykių tipai ir modifikavimo funkcija leidžia skirti tris tarnybinių žodžių klases: dalelytė, prielinksnis jungtukas. Visos šios klasės nekaitomos ir jokių gramatinių kategorijų neturi.

Referentiškos žodžių klasės pirmiausia skiriamos pagal skirtingą referencijos tipą: referentą įvardija netiesiogiai, tiesiogiai ir deiktiškai/anaforiškai. Netiesioginės referencijos žodžiai yra daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis. Tradiciškai jie vadinami vardažodžiais arba tiesiog vardais, mat įvardija skirtingų tipų referentus: daikto vardą (daiktavardis), statinio daikto požymio vardą (būdvardis), dinaminio daikto požymio vardą (veiksmažodis), abstraktaus skaičiaus ar skaičiuojamų daiktų skaičiaus vardą (skaitvardis) ir antrinio daikto požymio vardą (prieveiksmis).

Tiesioginės referencijos žodžiai yra jaustukas ir ištiktukas. Jie tiesiogiai rodo, demonstruoja, perteikia jausmus, potyrius, pojūčius, valios aktus, garsus, garsinius vaizdinius, įvairias emocines būsenas, todėl jie vadinami raiškiaisiais žodžiais. Raiškiųjų žodžių rodomi ar perteikiami referentai irgi yra skirtingų tipų, todėl vieni jų rodo jausmus, valios aktus, paskatas (jaustukai), o kiti perteikia ar imituoja garsus, vaizdinius, pojūčius (ištiktukai).

Ir trečias referentiškų žodžių tipas yra susijęs su deikse arba anafora – tai įvardžiai ir kai kurie prieveiksmiai. Jie labai panašūs į tarnybinius žodžius, nes ištraukus juos iš konteksto negalima paaiškinti konkretaus jų referento – žodynuose aprašoma jų funkcija. Tačiau konkrečiame tekste arba aiškiomis pokalbio aplinkybėmis jie deiktiškai arba anaforiškai pavaduoja vardažodį, todėl ir laikytini specifinės referencijos žodžiais – pakaitiniais žodžiais arba substitutais.

Kalbos dalių klasifikacija

  • Vardažodžiai (netiesioginės referencijos žodžiai)
Daiktavardis
Būdvardis
Skaitvardis
Veiksmažodis
Prieveiksmis
  • Raiškieji žodžiai (tiesioginės referencijos žodžiai)
Jaustukas
Ištiktukas
  • Pakaitiniai žodžiai (deiktinės/anaforinės referencijos žodžiai)
Įvardis
Prieveiksmis
  • Tarnybiniai žodžiai (nereferentiški žodžiai).
Dalelytė
Prielinksnis
Jungtukas

Nuorodos



Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 97% (+4988-442=4546 wiki spaudos ženklai).
  • Laikas nelaukia – autorius ir redaktorius – 37% (+1883-1274=609 wiki spaudos ženklai).