Kalesninkai (Krokialaukis)
| Kalesninkai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg)
| ||||||||||||||||
  Kalesninkai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Alytaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Alytaus rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Krokialaukio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 34 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Kalesninkai – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje.
Istorija
Kalesninkų kaimas Ūdrijos valsčiui priklausė nuo 1870 metų. Manoma, kad kaimo pavadinimas kilęs iš rusiško žodžio koleso, kuris reiškia „ratą“.
Prie kelio Ūdrija-Krokialaukis, trijų kaimų: Peršėkės, Kalesninkų ir Cibiliekų sankirtoje 1927–1968 m. veikė Kalesninkų pradžios mokykla. Šiuo laikotarpiu virš tūkstančio kaimo vaikų išmoko skaityti ir rašyti. Pirmasis mokytojas buvo Kazys Valčiukas. Vėliau dirbo I. Katalynas, Bukleris, Mališauskas, Kamsickas iš Kalesninkų kaimo, G. Kvedaraitė, Čižauskaitė, Vagnerytė-Pilauskienė, Petraška, Monika Žvinakevičienė.
1931 m. išleistos knygos „Lietuvos miestai ir miesteliai. Alytaus apskritis: Dzūkų kraštas“ I tome Akiras-Biržys rašo, kad Kalesninkuose jau buvo vienas radijo aparatas, Mataušo Peckaus vėjinis malūnas.
Dauguma kaimo vaikų, baigę pradžios mokyklą, toliau mokslą tęsė Ūdrijos progimnazijoje, vėliau pertvarkytą į Ūdrijos septynmetę.
.jpg)
Nuotraukoje matome 1950 m. Ūdrijos septynmetės mokyklos pirmosios septintų klasių laidos mokinių išleistuves. Antroje eilėje, antras iš kairės sėdi mokinių tėvų komiteto pirmininkas J. Račkauskas. Šeštasis iš kairės, sėdi mokyklos direktorius Gasparaitis.
XX a. Kalesninkų kaime buvo laukų šventinimo tradicija. Kiekvienais metais po pavasario lauko darbų vykdavo kaimo laukų šventinimas. 1950 m. nuotraukoje matome kaimo gyventojus po ilgametės tradicijos apeigų su Ūdrijos parapijos klebonu Krūveliu ir vikaru.
Kaimo žmonės labai kruopščiai ruošdavosi rugiapjūtei. Rugiapjūtės metu buvo įprastos talkos. Darbų užtekdavo visiems: jaunimas rugius kirsdavo, rišdavo į pėdus, vyresnieji, su anūkais, statydavo gubas (kaime vadinamos kupstais). Baigus darbus suskaičiuodavo kiek kapų (kapa lygi 60 pėdų) prikirto. Taip pat lygindavo, kuris šeimininkas prikirto daugiau. Pabaigtuvėms šeimininkai talkininkus vaišindavo skilandžiu, troškulį malšindavo rauginta beržų sula, kurios atsargomis pasirūpindavo pavasarį.
Kaime darbas darbą veja. Vos pasibaigia rugiapjūtė, prasideda žiemkenčių rudens sėja, bulviakasis, kur be talkos neapsieinama. Kaimas pakvimpa deginamų bulvienojų dūmais, o pamiškė – kepamų bulvių kvapais (puiki pramoga kaimo vaikams kepti bulves ant žarijų). Vos pasibaigus bulviakasiui, prasideda linų mynimo, plunksnų plėšymo talkos.
Kalesninkuose, prie augusio senojo beržo, vykdavo kaimo gyventojų sueigos, buvo aptariamos to laikmečio problemos, žaisdavo vaikai. Šiuo metu beržas neišlikęs. Dar vienas šios vietovės objektas – šimtą metų skaičuojantis šulinys. Pirmasis televizorius kaime pasirodė 1961 m.
Gyventojai
 | ||||||
| 1888 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 235 | 197 | 136 | 122 | 104 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
| 89 | 63 | 42 | 34 | - | ||
| ||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Kalesninkai (Krokialaukis) TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Šaltiniai
Galerija
Kalesninkų mokykla
1933–1934 m. Kalesninkų pradžios mokyklos mokiniai su mokytoju I.Katalynu
1947 m. IV skyriaus mokiniai su mokytoja G.Kvedaraite
1949 m. ruošiamės rugiapjūtei
Senasis beržas
Šimtametis šulinys
„Ir mes Kalesninkų gyventojai“
„Aš tavo pagalbininkas“
Darbai kaime
Ganykloje...
Pabaigtuvės...
.jpg)
.jpg)
