Kaliningradas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaliningradas
(kirč. Karaliáučius (Kaliningrãdas))
   Kgd gerb.png      Flag of Kaliningrad.png   
IMG 6448.jpg

Kaliningradas
54°43′0″N 20°31′0″E / 54.71667°N 20.51667°E / 54.71667; 20.51667 (Kaliningradas)Koordinatės:54°43′0″N 20°31′0″E / 54.71667°N 20.51667°E / 54.71667; 20.51667 (Kaliningradas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Kaliningrado sritis
Įkūrimo data: 1255 m.
Meras: Aleksandr Jarošuk
Gyventojų: 435 000 (2007 m.)
Plotas: 215,7 km²
Tankumas (2007): 2 017 žm./km²
Kirčiavimas: Karaliáučius (Kaliningrãdas)
Tinklalapis: www.klgd.ru
Commons-logo.svg Vikiteka: KaliningradasVikiteka


Kaliningradas (liet. Karaliaučius, vok. Königsberg, lenk. Królewiec, nuo 1946 m. rus. Калининград) – Baltijos jūros uostas, pagrindinis Rusijos srities centras.

Senoji katedra
Tarybų rūmai

Turinys

Pavadinimas

Dabartinį pavadinimą Karaliaučius gavo tik 1946 m. liepos 4 d. Savo gyvavimo laiką miestas skaičiuoja nuo 1255 m., kai Bohemijos karaliaus Pšemyslo II Otokaro, dalyvavusio Vokiečių ordino žygyje į Sembą, buvo įkurta Karaliaučiaus pilis. Nuo to laiko iki 1946 m. pilis, o vėliau ir miestas oficialiai vadintas Königsberg (dar Königsberg in Preußen). Dabartinis pavadinimas suteiktas TSRS aneksavus šiaurinę Rytų Prūsijos dalį įamžinant 1946 m. mirusį TSRS partinį veikėją Michailą Kalininą.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Karaliaučiaus istorija.

Vokiečių ordino pilis pastatyta 1255 m. buvusios sembų gyvenvietės Tvankstos (arba Tvangystės) vietoje. Šalia pilies susikūrė trys miestai, turintys savivaldą – Altstadt, Löbenicht ir Kneiphof, kurie į vieną miestą sujungti tik 1724 m. Karaliaučius tapo Sembos vyskupystės, vienos iš keturių Prūsijos diecezijų, centru, atskiri miestai buvo įstoję į Hanzos miestų sąjungą. 1544 m. paskutinio Vokiečių ordino magistro ir pirmojo Prūsijos hercogo Albrechto įkurtas tuometinis Albertinos universitetas (nuo 2005 m. – Rusijos valstybinis Imanuelio Kanto universitetas) yra pirmasis protestantiškas universitetas šiame Europos regione, kurio steigime didelį vaidmenį suvaidino lietuviai Stanislovas Rapalionis ir Abraomas Kulvietis. 1466 m. Lenkijai prisijungus žemes su Marienburgu ir Olštynu, Karaliaučiaus pilis tapo pagrindine Ordino rezidencija.

Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos 1525 m. miestas tapo Prūsijos hercogystės, kuri buvo Lenkijos karalystės lenas, sostine. 1701 m. Brandenburgo kurfiurstas Frydrichas III Karaliaučiuje karūnavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Nuo 1773 m. buvo Rytų Prūsijos provincijos sostine.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 km² teritorijoje, kurioje 1939 m. buvo 372164 gyventojai. Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, jame be vokiečių gyveno prancūzai, škotai, olandai, lenkai, šiek tiek lietuvininkų. Prieš Raudonajai armijai užimant miestą, vietiniai gyventojai bėgo į Vokietijos gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Vietoj išžudytų, pabėgusių ir deportuotų gyventojų pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių TSRS teritorijų, ypač gudai ir ukrainiečiai. Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos.

Geografija ir miesto dalys

Miestas išsidėstęs Priegliaus žiotyse. Pats miestas dalinamas į penkias dalis (kvartalus):

  • Baltijskij
  • Moskovskij
  • Leningradskij
  • Oktiabrskij
  • Centralnyj

Ekonomika ir susisiekimas

Karaliaučius yra stambus geležinkelio ir automobilių kelių mazgas. Mieste yra upių ir neužšąlantis jūrų uostas. Iš Maskvos į Karaliaučių tranzitu per Lietuvos ir Gudijos teritoriją kursuoja keleivinis traukinys, kuriame ne kartą vyko keleivių incidentai su Lietuvos pareigūnais (apie juos žr. Už 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariomis susisiekimo linijomis į Rusiją, Lenkiją ir Šiaurės Europą. Yra reguliari keltų linija su Sankt Peterburgu.

Karaliaučius srityje išgaunama nafta, taip pat planuojama naftą išgauti ir Baltijos jūros šelfe. Karaliaučiuje sukūrus 30 proc. produkto vertės, šis tampa rusišku ir gali keliauti į Rusiją be jokių muitų (žr. straipsnį Euroverslo naujienose).

čia).
Kaliningrad – Landsat palydovo nuotrauka

Sportas

Mieste žaidžia FK Baltika Kaliningrad futbolo klubas. Iki 1945 m. stipriausia komanda buvo VfB Königsberg.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: