Kalnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Everestas

Kalnas – aukšta geografinė vietovė, aukštesnė negu kalva. Ką reiškia aukšta, skiriasi pagal įprastą aplinką. Kas Lietuvoje patenka į kalnų sąrašų, kitur gali būti per mažas kalvos vardui. Kalnai dažniausiai yra kalnyno dalis.

Aukščiausias kalnas Lietuvoje yra kalnas Aukštójo (dar. Aukštasis kalnas, 293,84 m) ir Juozapinės kalnas (293,60 m virš jūros lygio). Europos aukščiausias kalnas – Mont Blanc Prancūzijos Alpėse (4808 m) arba – priklausomai nuo to, ar šiaurės Kaukazas priklauso Europai – Elbrusas (5642 m).

Aukščiausias pasaulio kalnas virš jūros lygio – Everestas (8848 m). Didžiausio tūrio kalnas – Mauna Loa Havajuose (~75 000 km³).

Aukščiausias kalnas (ir ugnikalnis) Saulės sistemoje yra Olympus Mons (27 km aukščio), stūksantis Marse.

Lietuvių tautosakoje


Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 V. Krėvė-Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai. I–II dalis. Kaunas 1934–1935. Lietuvių patarlės ir priežodžiai. III dalis. Kaunas 1937. IV dalis leidinyje „Darbai ir dienos“ VII t. Kaunas 1938.
  2. 2,0 2,1 Sudarytojas: Eustachijus Karaliūnas. 3000 patarlių ir priežodžių. „Židinio“ leidykla, Vilnius, 1991. 7 psl.
  3. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2771 (49) fondas.
  4. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 408 psl.
  5. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2717 (43) fondas.
  6. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 420 psl.
  7. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2771 (781) fondas.
  8. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 422 psl.
  9. 9,0 9,1 Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – www.lkz.lt.
  10. Kazimieras Šaulys. Juodžiūnų tarmė. Rankraštis, atšviestas Adelaidės Pensininkų Klubo 1988. 252 psl.
  11. M. Miežinis. Lietuviszkai-latviškai-lenkiszkai-rusiszkas žodynas. Tilžėje 1894. (arba M. Miežinio Lietuviszka gramatika, Tilžėje 1886.)
  12. Lietuvių tautosakos rankraštynas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai. 2742 (65) fondas.
  13. Lietuvių tautosaka, užrašyta 1944–1956. Valstybinė grožinės literatūros leidykla, Vilnius, 1957., 427 psl.

Vikiteka


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai:
  • VP-bot – Vitas Povilaitis - suteikia leidimą kiekvienam ELIP leidėjui pildyti straipsnį.