Kaltanėnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaltanėnai
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
   Kaltanenuherbas.PNG   
Kaltanenai002.JPG

Kaltanėnai
55°15′07″N 25°59′28″E / 55.252°N 25.991°E / 55.252; 25.991 (Kaltanėnai)Koordinatės:55°15′07″N 25°59′28″E / 55.252°N 25.991°E / 55.252; 25.991 (Kaltanėnai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vėliava Švenčionių rajono savivaldybė
Seniūnija: Kaltanėnų seniūnija
Gyventojų: 204 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Kal̃tanėnai
Kilmininkas: Kal̃tanėnų
Naudininkas: Kal̃tanėnams
Galininkas: Kal̃tanėnus
Įnagininkas: Kal̃tanėnais
Vietininkas: Kal̃tanėnuose
Istoriniai pavadinimai


Filmuota medžiaga.[1]

Commons-logo.svg Vikiteka: KaltanėnaiVikiteka

Kaltanėnai – miestelis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelio IgnalinaŠvenčionėliai, 10 km į šiaurę nuo Švenčionėlių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Edificio.svg STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
Eglise icone.svg Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia, pastatyta 1909 m.
Havezate 0gr.gif Kaltanėnų dvaras, iš kurio likęs tik XIX a. 1-osios pusės svirnas. Prie dvaro XIX a. įveistas parkas.
✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS
Educación.svg Buvusi Kaltanėnų pagrindinė mokykla
Japanese Map symbol (Library).svg Kaltanėnų biblioteka
✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI
Map symbol post office 02.png Paštas (LT-18028)
✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS
SUSISIEKIMAS
LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS
ŪKIS

Turizmo ir pramogų centras „Prie Žeimenos“



Turinys

Geografija

Aukstaitijos nacionalinis parkas.png

Miestelis įsikūręs Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena, abipus Žeimenos upės. Pro Kaltanėnus eina geležinkelis ŠvenčionėliaiUtena, keliai į Švenčionėlius, Ignaliną, Molėtus, Uteną. Greta miestelio yra Kaltanėnų kaimas.

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Linkmenys – 9 km IGNALINA – 16 km
Palūšė – 11 km
Šakarva – 8 km
Blank-50px.png
Labanoras – 15 km
MOLĖTAI – 38 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
ŠVENČIONĖLIAI – 11 km



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Kaltanėnai OpenLayers žemėlapyje
Kaltanėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5].


Istorija

Kaltanėnai pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Prie Kaltanėnų, Degutinės miške, yra 6 pilkapiai, kurių sampilai 10–18 m skersmens, 0,6-1,5 m aukščio, jų forma būdinga IX–XII a.

Kaltanėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo XV a. 4-ojo dešimtmečio, kai Ldk Žygimantas Kęstutaitis juos padovanojo didikams Narbutams. 1512 m. minimas Kaltanėnų dvaras, XVII a. pradžioje – miestelis. 1633 m. pastatyta bažnyčia, įkurtas Kaltanėnų pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 17971804 m. prie vienuolyno veikė apskrities, nuo 1804 m. – pradinė mokykla. Per 16541667 m. karą bažnyčia sudegė, 1696 m. atstatyta. 1740–1767 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia su aštuonkampe varpine.

XIX a. antroje pusėje Kaltanėnai garsėjo galvijų ir arklių turgumi. 18611950 m. buvo valsčiaus centras. Draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Kaltanėnuose organizavo kun. J. Burba (mirė ir palaidotas Kaltanėnuose), knygnešius rėmė ir slaptą lietuvių mokyklą įkūrė K. Baužys. 1905 m. vyko anticarinės demonstracijos.

18951899 m. nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys-Adutiškis-Švenčionys-Švenčionėliai-Utena-Panevėžys. 19201939 m. Kaltanėnai priklausė Lenkijai. Jos valdžia 1922 m. uždarė Ryto draugijos mokyklą, varžė lietuvių kunigų veiklą. 1922 m. gyventojai lietuviai boikotavo Vidurio Lietuvos seimo, 1928 m. – Lenkijos seimo rinkimus. 1930 m. įrengta nauja miestelio aikštė. Nuo 1936 m. lietuvių kultūros veiklą plėtojo Ryto draugijos, Šv. Kazimiero draugijos skyriai. 1940 m. įsteigta biblioteka ir ambulatorija.

Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėse veikė Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanai. 19501992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2012 m. patvirtintas Kaltanėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611929 m. Kaltanėnų valsčiaus centras  ?
19291939 m. Švenčionių apskritis
19391941 m. Švenčionėlių apskritis
19411950 m. Švenčionių apskritis
19501959 m. Kaltanėnų apylinkės centras Švenčionėlių rajonas
19591995 m. Švenčionių rajonas
1995 Kaltanėnų seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad miestelio pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo ežero vardo Kaltanis, pridėjus priesagą -ėnai.[6]

Architektūra

Miestelio dalis tarp ežero ir upės užsibaigia aikšte. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.

Kaltanėnų linijinio plano miestelio senoji dalis Žeimenos upės dešiniajame krante susiklostė XVI a.XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje. Neogotikinėje vienbokštėje Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčioje, pastatytoje 1909 m., (archit. Antonas Filipovičius-Dubovnikas) yra du vertingi vėlyvojo baroko altoriai (abu XVIII a. , manoma, perkelti iš 17401767 m. statytos bažnyčios).

Išliko XIX a. įkurto parko fragmentų. 2004 m. pastatytas Kryžius Kaltanėnų valsčius kovotojams, čia palaidoti keli Lietuvos partizanai. Kaltanėnų ąžuolas – gamtos paminklas. Šiuo metu jis jau nudžiuvęs.

Gyventojai

1738 m. miestelyje gyveno 18, 1795 m. – 24 šeimos.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.
1865 m.*[3] 1897 m.sur. 1929 m. 1959 m.sur.[7] 1977 m.
201 202 229 357 278
1979 m.sur. 1985 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
288 301 282 282 204
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Etnokultūra

Kaltanėnai – įdomi vietovė liaudies kultūros požiūriu. Šių apylinkių liaudies kūryba seniai domimasi. Apylinkių tautosaką tyrinėjo švietėjas Jonas Burba (1853–1915; palaidotas Kaltanėnų kapinėse). Tarmę tyrinėjo žymus kalbininkas ir etnografas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Eduardas Volteris (1856–1941). 1928 m. šiose apylinkėse dirbo suomių tautosakininkas prof. Viljas Mansika (1884–1947). Etnografai, tautosakininkai atranda čia turtingą kūrybos patirtį: darbų išmanymą, liaudies žodinės kūrybos.

Šaltiniai

  1. Kaltanėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  3. 3,0 3,1 Колтыняны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl. (rus.)
  4. Kaltanėnai maps.vlasenko.net
  5. Kaltanėnai loadmap.net
  6. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 80 psl.
  7. Kaltanėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 31 psl.
  • 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 130–131 psl.

|Straipsnis=Kaltanėnai |Žodynas=Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas |Žodyno sąvoka=Kołtyniany |Žodyno tomas=T. IV. |Žodyno puslapis=294 psl. }}


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: