Kaltinėnai
| Kaltinėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
  Kaltinėnai | ||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
| Respublika: |  Lietuva
| |||||||||||||||
| Apskritis: |  Tauragės apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė: |  Šilalės rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija: | Kaltinėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų: | 572 (2021 m.) | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | ||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||
 Vikiteka: |
KaltinėnaiVikiteka | |||||||||||||||
Kaltinėnai – miestelis Šilalės rajono savivaldybėje, 19 km į šiaurės rytus nuo Šilalės, prie kelio 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai, Žemaičių aukštumos priekalnėje. Keliai į Kražius, Užventį, Varnius, Šilalę. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
 STATINIAI IR ATMINIMO OBJEKTAI
|
 Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1993 m. po 1986 m. gaisro, archit. R. Andriuškevičius, ir kt. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio Alfonso Vauros Prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarlio vitražai – stotys.
|
 Yra kapinės:
|
 1990 m. pastatytas baltas „Tautos prisikėlimo kryžius“, laikomas aukščiausiu Lietuvoje kryžiumi. Kryžiaus aukštis 20 m (autorius – menininkas iš Kauno Juozas Rupšys). Kryžius simbolizuoja 1990 m. tautos prisikėlimą, tuo pačiu tai paskutinė Kryžiaus kelio iš unikalių stacijų dalis.
|
| ✍ ŠVIETIMO IR UGDYMO ĮSTAIGOS |
Vaizdas:Educación.svg Nuo 1777 m. veikė parapinė, vėliau pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, 1949–1951 m. septynmetė, nuo 1951 m. vidurinė, nuo 2009 m. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija.
|
.svg){kind=small} Kaltinėnų biblioteka
|
| ✍ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAI |
| Vaizdas:Map symbol post office 02.png Paštas (LT-75044) |
| ✍ KULTŪROS ĮSTAIGOS |
| SUSISIEKIMAS |
| LAISVALAIKIS IR PRAMOGOS |
Geografija
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
LAUKUVA – 17 km Bilionys – 11 km |
Palentinis – 11 km Radiškė – 3 km |
| ||||||||
| ŠILALĖ – 19 km |
|
Pelkės – 1 km KRAŽIAI – 16 km | |||||||||
| Pagrybis – 5 km Upyna – 14 km |
Gineikiai – 4 km Kryžkalnis – 18 km | ||||||||||
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
| Kaltinėnai TSRS topografiniame žemėlapyje[4][5]. |
|-| Retromaps=
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
</tabber>
Istorija
Į pietus nuo Kaltinėnų yra Pagrybio piliakalnis, dar vadinamas Skuburlės kalnu, į šiaurės vakarus – Pilių piliakalnis, dar vadinamas Kepaluškalniu. 7 km nuo Kaltinėnų yra Medvėgalio piliakalnis – aukščiausias Žemaitijoje. Praeityje Kaltinėnų ir Medininkų žemės buvo daugelio Kryžiuočių ordino žygių į Žemaitiją galutinis tikslas. Kaltinėnai minimi XIII–XIV a. kryžiuočių kronikose. 1365 m. vyko mūšis su kryžiuočiais. XIV a. kelių į Žemaitiją aprašymuose net 4 keliai veda į Kaltinėnų žemę (terra Kalctene, minima 1370 m.). 1375 m. Kaltinėnų kraštas eilinio kryžiuočių antpuolio metu buvo žiauriai nusiaubtas, tačiau žemaičiai, pasiviję užpuolikus, miške juos sumušė.
Kaltinėnų bažnyčia buvo viena pirmųjų Žemaitijoje. Lietuvos valdovas Vytautas ją pastatyti įsakė 1416 m. Nuo 1421 m. iki XIX a. vidurio Kaltinėnai priklausė Žemaičių vyskupui. 1511 m. minimas Kaltinėnų dvaras, 1524 m. – miestelis. XVII a. viduryje – XVIII a. pradžioje Kaltinėnai nukentėjo per karus. 1702 m. suteikta prekymečių privilegija.
XIX a. pastatyta Kaltinėnų sinagoga. Miestelyje buvo pašto stotis. XIX a. žemėlapiuose pakeliui iš Kaltinėnų į Tverus žymėta žymi kūlgrinda – Sietuva. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Kaltinėnų apylinkėse platino A. Bytautas, K. Cieplinskas ir kiti. 1905 m. pabaigoje Kaltinėnų apylinkių valstiečiai išvaikė carinę ir išrinko naują valsčiaus valdybą.
Sovietmečiu buvo bandymų stoties eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po II pasaulinio karo Kaltinėnų apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės ir Kęstučio apygardos partizanai. 1954 m. įkurti kultūros namai, dabartinis jaunimo centras, yra parapijos senelių slaugos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, reabilitacijos ir sveikatingumo centras, Dvasingumo parkas.
2009 m. patvirtintas Kaltinėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV–XVI a. | Kaltinėnų valsčiaus centras | Žemaitijos seniūnija |
| XIX a. pradžia – 1915 m. | Raseinių apskritis | |
| 1919–1948 m. | Tauragės apskritis | |
| 1948–1950 m. | Rietavo apskritis | |
| 1950–1962 m. | Kaltinėnų apylinkės centras | Varnių rajonas |
| 1962–1995 m. | Šilalės rajonas | |
| 1995– | Kaltinėnų seniūnijos centras | Šilalės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas yra senas, todėl jo kilmę sunku atsekti. Manoma, kad jis yra asmenvardinis vietovardis, galėjęs kilti nuo asmenvardžio (pvz., pavardės Kaltėns, Kaltinas, Kaltenis, Kaltienius ir kt.).[6]
Gyventojai
1638 m. buvo – 72, 1733 m. – 15, 1827 m. – 27 kiemai.
 | ||||||||
| 1841 m. | 1865 m. | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 493 | 202 | 787 | 740 | 660 | 735 | 722 | ||
| 1977 m. | 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | ||
| 772 | 931 | 869 | 844 | 835 | 728 | 572 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
Netoli Kaltinėnų, Kutalių kaime, gimė ir užaugo Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Kaltinėnų kapinėse ilsisi rašytojo Dionizo Poškos (1757–1830) palaikai, ant kapo – granitinis obeliskas su lietuvišku ir lenkišku tekstu.
Kaltinėnai buvo viena lankomiausių Ldk Gedimino vietų.
Tautosaka
| |||||||||||||||||
Šaltiniai
- ↑ Kaltinėnai. Vietovės.lt. Video YouTube.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (Valstybinė lietuvių kalbos komisija, 2010 m.)
- ↑ Колтыняны. Географическо-статистический словарь Российской империи (Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas), T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 697 psl. (rus.)
- ↑ Kaltinėnai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Kaltinėnai loadmap.net
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas) // Vilnius, „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, 2004. 80–81 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Kaltinėnai. „Lietuvos istorija“. Enciklopedinis žinynas, T. I (A–K). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. – 705 psl.
- 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. // Kaunas, Terra Publica, 2010. 278 psl.
- Kaltinėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 235 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
- Kaltinėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. - 189 psl.
- Kaltinėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai. - 223 psl.
- Kaltinėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 180 psl.
- Kaltinėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 32 psl.
- Kołtyniany (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 294 psl. (lenk.)
- Kołtyniany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas), T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 109 psl. (lenk.)
- Trumpai apie miestelį
| ||||||||||||||